Sąjūdžio, Laisvės ir Sąžinės simbolis „Antis“ pasiekė savo šlovės zenitą (video)

Šioje publikacijoje šiek tiek subjektyviai (vis dėlto „Antį“ mėgstu jau maždaug ketvirtį amžiaus), tačiau laikydamasis ir objektyvumo kriterijų, pabandysiu trumpai, bet iš esmės pristatyti roko grupės „Antis“, tapusios Sąjūdžio, Laisvės ir Sąžinės simboliu, fenomenu, naujienas.

Lietuvos muzikos istorija (o ir pasaulyje kažin ar rastume panašių analogų, bent man kol kas nepavyko) nepamena, kad vienu metu roko grupė koncerte pristatytų ne šiaip naujausią albumą, bet net 5 kompaktines plokšteles: CD „Baisiai džiugu!“, prie jo pridėtą kitą CD „Kamerinė „ANTISimfonija“ styginių kvartetui“ bei trigubą „2xAntis (Duck Art Antis)“, kuriame – du CD ir vienas DVD.

Apie naujus leidinius – kiek vėliau, pirmiausia norėtųsi prisiminti šviežutėlius gruodžio 7-osios vakaro „Lofte“, kur vyko šių leidinių pristatymas, įspūdžius.

Koncertas vyko menų fabrike „Loftas“, 2010 m. įkurtame Vilniaus Naujiemiesčio industrinėje aplinkoje, buvusioje „Elfos“ gamykloje, kurioje visai Tarybų Sąjungai buvo gaminami legenda tapę juostiniai ir kasetiniai magnetofonai „Elfa“, patefonai, radijo imtuvai. Dabar tai erdvė, kurioje skamba įvairiausia muzika: per metus įvyksta daugiau kaip 100 renginių, „Lofto“ duomenimis, sutraukiančių daugiau kaip 80 000 žmonių. Buvusiame fabrike vienu metu telpa 1 000 stovinčių ir 400 sėdinčių žmonių (balkonų – apie 200).

Susipažinti su įspūdingu „Lofte“ koncertavusių grupių ir muzikantų sąrašu galima ČIA.

Gruodžio 7-ąją nuo 19 val. karaliavusi „Antis“ atrodė kaip niekad jaunatviškai. Prieš grupės pasirodymą po salę ramiai vaikštinėjo vienas grupės narių Vaclovas Augustinas, grupių „Bix“ ir „Siela“ lyderiai Saulius Urbonavičius-Samas ir Aurelijus Sirgedas, buvo rodomas režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011 m., 67 min.), kuriame rodoma, kaip Lietuvos žmones dainuojančiai revoliucijai įkvėpė „Antis“, pateikiamos Roko maršų vaizdo metraštininkės Laimos Pangonytės, Lietuvos patrioto Albino Kentro ir kitų žmonių filmuotos kronikos.

„Anties“ koncertas buvo lakoniškas, truko apie 90 min., tačiau juo pasakyta viskas, ko tąsyk reikėjo – nei daugiau, nei mažiau. Sugrotos visos devynios naujojo, lapkritį pasirodžiusio, albumo „Baisiai džiugu!“ dainos („Abejingas Dievas“, „Tiesa“, „Tendencija“, „Žaislas“, „Pompa – bomba“, „Bomžas“, „Muzika“, „Kurti“, „Debesys“).

Visas dainas lydėjo puikios vaizdo projekcijos. Ypač stiprų įspūdį darė „Rammstein“ muziką kiek primenanti bene geriausia daina (muziką kūrė Algirdas Kaušpėdas, Viktoras Diawara ir Gintautas Rakauskas, žodžius – kaip ir visoms albumo dainoms – A. Kaušpėdas) „Žaislas“, per kurią „Anties“ lyderis pasirodė marionetę primenančiu kostiumu, o ekrane buvo rodomas žaislinis kūdikis išdurta akimi. Kraupoka, bet simboliška – „Antis“ niekada nevengė aštrių socialinių temų.

Nevengta ir religinės tematikos – pirmoji albumo daina pirmoji buvo ir koncerte „Lofte“. „Abejingas Dievas“, A. Kaušpėdui apsirengus kailiniais, kuriuos puošė blyksinti kryžiaus formos girlianda (ekrane taip pat buvo matyti kryžiai), – klausant dainos susidarė įspūdis, kad „Antis“ per beveik 30 egzistavimo metų išties smarkiai subrendo nuo lengvai įsimenamų „Alyvų“ iki filosofinės poetikos.

„Rimtas“, socialines dainas „Tiesa“, „Tendencija“, „Pompa – bomba“ keitė lyriškos – „Debesys“, „Muzika“ (ją A. Kaušpėdas scenoje dedikavo vienai grupės gerbėjų porai).

„Anties“ siela A. Kaušpėdas noriai bendravo su žiūrovais, pokštavo (ne tik per legendinę dainą „Pokštas“), išjudino grupės gerbėjus kartu dainuoti, net šokti.

Sugrojusi visas devynias naujojo albumo dainas, „Antis“ koncertą pagardino keturiomis dainomis ir kompozicijomis iš „Zuikio pleibojaus“ (2009 m.; tai buvo instrumentinė G. Rakausko kompozicija „Danguje“, dainos „Rojus“, „Aš pasitaisysiu“, „Sparnai“), „Ančių dainų“ (2007 m., „Mes rimti!“) bei pirmųjų albumų, išleistų dar tarybiniais laikais plokštelių (LP) formatu, klasikos – „Pokštas“, „Zombiai“, „Kažkas atsitiko“ ir „Alyvos“.

Koncerto naujovės – ne tik vaizdo projekcijos ir kostiumų šou, bet ir specialus Lino Būdos, žinomo ne tik kaip „Anties“, bet ir žymaus džiazo būgnininko, mušamųjų komplektas su dviem bosiniais būgnais, taip pat trigubas CD+DVD koncertinis albumas „2xAntis (Duck Art Antis)“, kuriame tilpo 22 dainos audio ir video formatais. Grupės gerbėjų dėmesiui pateiktas koncertas, nufilmuotas 2013 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus Katedros aikštėje vykusiose „Sostinės dienose“. Šiemet „Antis“ dar grojo ir festivaliuose „Galapagai“, „Karklė Live Music Beach“.

Be A. Kaušpėdo ir L. Būdos, scenoje galėjome klausytis meistriško G. Rakausko („Saulės laikrodis“, 1976–1984, 2010–dabar), Gedimino Simniškio („Mind's disorder“, „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“), Vaclovo Augustino („Saulės laikrodis“, „Ąžuoliukas“, „Jauna muzika“), Arūno Blūšiaus („Gėlių vaikai“, „Kiaulė“) grojimo. „Anties“ lyderis į sceną pakvietė ir vieną naujojo grupės albumo dainų bendraautorių V. Diawarą.

Įsišėlusius gerbėjus „Antis“ paliko klausytis kamerinio styginių kvarteto „Art Vio“, kurio nariai Ingrida Rupaitė-Petrikienė (I smuikas), Kristijonas Venslovas (II smuikas), Tomas Petrikis (altas) ir Povilas Jacunskas (violončelė) atliko Silvijos Miliūnaitės aranžuotą „ANTISimfoniją“. Ji – prie naujojo digipack formatu estetiškai išleisto albumo pridėtoje kompaktinėje plokštelėje. „ANTISimfoniją“ sudaro 13 dainų („Alyvos“, „Ša, inteligente!“, „Funkcionieriai“, „Auksinis Buda“, „Pokštas“, „Senelis“, „Sustok, akimirka“, „Girtuoklis“, „Aš pasitaisysiu“, „Jei kas“, „Sparnai“, „Zombiai“, „Kažkas atsitiko“).

Po simfoninio kvarteto pasirodymo „Lofte“ grojo velsiečių roko grupė „Dirty Goods“.

Muzikiniuose M.A.M.A. apdovanojimuose, kurie vyks 2014 m. sausio 10 d. „Žalgirio“ arenoje Kaune, „Antis“, pradėsianti ceremoniją, nominuota net keturiems titulams: „Metų albumo“, „Metų grupės“, „Metų roko / alternatyvos“ ir „Metų koncertinės grupės“.

Pirmajame tokio tipo enciklopediniame leidinyje „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ (2011) „Anties“ lyderis A. Kaušpėdas yra teigęs (interviu darytas 2010 m. spalį), kad atgimimas jau ateina per šią krizę, ir ne tik Lietuvoje. Pasak jo, „revoliucija Lietuvoje bus“ (p. 207).

„Antis“ suburta A. Kaušpėdo architektų naujamečiam vakarėliui, įvykusiam 1984 m. gruodžio 31 d., išsiskirstė 1990 m., vėliau susibūrė kelis kartus 1996, 2003 ir 2005 m. Nuo 2007-ųjų „Antis“ – vėl aktyvi. Agentūros „M.P.3“ ir jos nenuilstančio vadovo Vaido Stackevičiaus bei jo kolegų ir kolegių dėka „Antis“ pasirodė ir „Lofte“, „MP3“ išleido naujausias „Anties“ kompaktines plokšteles.

Artėjant grupės 30-mečiui, šią vasarą pristatyta solidi leidyklos „Tyto alba“ parengta A. Kaušpėdo knyga „Antiška“, kurioje gausu įdomios informacijos ir kokybiškų iliustracijų.

Plačiau apie „Antį“ paskaityti ir jos dainų paklausyti galima tinklalapiuose www.antis.lt ir https://soundcloud.com/antis-1.

„Antį“ kaip new wave, post-punk, artrock, ska stilių atstovę itin vertina vienas žymiausių roko istorikų, muzikologas Artemijus Troickis, paminėjęs ją ne viename interviu ir savo knygose dar tarybiniais laikais.

Summa summarum. „Antis“ išties pelnytai vadintina fenomenu, įvairialypiu ir sugebančiu keistis, tačiau tuo pat metu išliekančiu savimi.

Video

(Перекресток рока, 1988 m., dokumentinis filmas apie tarybinį roką, kuriame tarp 19 ir 21 minučių rodoma „Antis“)