Pas žmones prie laužo Laisvės premijos nominantas Vytautas Landsbergis ir Nepriklausomybės kovų dalyvė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuotr. facebook.com |
Sausio 12-osios vakarą prie Vilniaus televizijos bokšto, prie Seimo užsiliepsnojo atminimo laužai. Į kruvinosios nakties paminėjimą susirinkę žmonės prie šių laužų prisiminė istorinius įvykius. Prie jų prisijungė ir pagarbą kovotojams atvykę išreiškė tų dienų dalyviai – prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kiti asmenys. Visi jie padėjo gėlių.
Pas žmones prie laužo atėjo faktinis ano meto Lietuvos vadovas – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris pasidalino duona ir pasikalbėjo su vaikais.
Tačiau į Seimo rūmus, kuriuose taip pat vyko iškilmingi renginiai, V. Landsbergis nėjo. Laisvės premijos nominantas neslėpė, jog yra nepelnytai neįvertintas.
„Man gaila Seimo, visų tų žmonių, kurie įsivėlė į kažkokį pavydelninkų, pagiežuolių intrigavimą. Nenoriu būti toj vietoj, kuri dabar yra kupina veidmainystės“, – valstybiniam transliuotojui LRT pasakė konservatorių Garbės pirmininkas.
Žmonių buvo nedaug, tačiau renginiai buvo gražūs, turiningi, skambėjo dainos ir eilėraščiai, degė laužai.
Šį paminėjimą piliečiams padovanojo Lietuvos kultūros ministerija. Tačiau ne visi žmonės sugebėjo įvertinti ministerijos, organizavusios minėjimo vakarą, pastangas.
„Tą naktį išėjau prie bokšto – su šeima gyvenome visai netoliese Lazdynuose, Architektų gatvėje. Namuose liko jauna žmona ir vos ketverių dukra. Manęs klausė, kodėl einu. Ir atsakymą aš turėjau – nenoriu, kad mano vaikas mane laikytų bailiu. Buožės tą naktį paragauti teko, bet grįžau namo ir pasakiau, kad apgynėme... Vis tik dabar jau neičiau prie bokšto, neinu ir prie laužų – žinojau, ką gyniau tada, bet mažai ką iš to atpažįstu kasdienybėje dabar“, – su TV3 žurnalistais prisiminimais ir mintimis pasidalino anų dienų liudininkas Vytautas.
O, kaip gaila dėl tokių liudininko Vytauto minčių.
Taip, prieš tuos 25 metus žmonės galėjo ir patys susinešti po pagalėlį, po malkelę, kad susikrautų lauželius, galėsiančius apsaugoti nuo šalčio.
Tačiau dabar daug profesionaliau, daug efektyviau laužus užkuria firmos – etatinės viešųjų pirkimų nugalėtojos.
Būtent šios komercinės įmonės už prieinamą kainą ir kokybiškų malkų parūpino, ir dainas aranžavo, kad tik kuo geriau žmonės prisimintų, ką jie veikė Sausio 13-osios naktį.
Finansinė pusė, kaip ir dera patriotiniams istorinės atminties renginiams, buvo minimali.
Viešoji įstaiga Rašytojų klubas už 17 tūkstančių 800 eurų TV bokšte suorganizavo poezijos ir muzikos valandas „Nerimo mintys“, o UAB „Muzikos turas“ už 4 tūkstančius 498 eurus ir 78 centus 2016 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiams Vilniuje parūpino garso aparatūrą.
UAB „Forzacas“ už 7 tūkstančius 400 eurų (be PVM) sukurė originalų renginio scenarijų, išskirtinę scenografiją, neordinariai aranžavo muzikinius kūrinius, pagamino netradicines fonogramas, parinko vaizdo medžiagą ir įgyvendino montažą.
Be to, ši firma už 7 tūkstančius 600 eurų (be PVM) visa tai surežisavo, realizavo scenografijos projektą, tinkamai parinko pirotechninės priemones – žaizdrus, žvakes, fakelus ir salves ir, kas itin svarbu, firma „Forzacas“ idėjo daug energijos atrenkant renginio vedėją ir šešis solistus.
Visa tai – tik nedidelė dalis mūsų Laisvės renginių paminėjimo kaštų.
Vieno renginyje dalyvavusio, tačiau nenorėjusio būti paviešinto žmogaus nuomone, „ne pinigai svarbiausia“.
„Tokią dieną yra labai svarbu žinoti, kad laisvės pinigais neišmatuosi. Todėl ir kuriami eilėraščiai, deginami laužai, dainuojamos dainos“, – sakė Rašytojų klubo atstovas.
P. S. Viena iš Laisvės renginio organizavimo sutarčių: