Savaitgalio gidas

Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė. „Puota“ (fragmentas)

Dviejų žiemos mėnesių sandūroje karaliauja ypatingai dėmesio vertas prancūzų kino festivalis Žiemos ekranai. Šią savaitę filmai ir toliau bus rodomi Vilniuje, taip pat festivalis keliaus į Panevėžį, Klaipėdą ir Visaginą. Mieliems mūsų skaitytojams siūlome pasidomėti ir kitomis meno sritimis: geras vibracijas skleis kontraboso ar fortepijono soliniai pasirodymai, tapybos ir keramikos parodos, braziliškos melodijos ir nuotaikingi spektakliai vaikams. Linkime malonių įspūdžių ir vertingai praleisto laiko.

VILNIUS
Žiemos ekranai
ŠMC kino salė, sausio 31 – vasario 2 d.

Šį savaitgalį ŠMC kino salė kviečia į „Žiemos ekranų“ seansus – prancūzų kino festivalį, – kuris šiemet žymi dviejų iškilių prancūzų rašytojų – Marguerite'os Duras ir Romaino Gary – šimtąsias gimimo metines.

Visa festivalio programa Vilniuje ČIA. 

Mano tėvas – Agamemnonas
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, sausio 31 d. 18.30

„Teatras – tai idealus gyvenimo modelis, vienintelė meno rūšis, neturinti pretenzijų į amžinybę,“ – taip teigia teatro režisierius Konstantinas Bogomolovas. Naujausią K. Bogomolovo pastatymą „Mano tėvas – Agamemnonas“ Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įkvėpė jauniausio graikų tragedijos klasiko Euripido (480–405 m. pr. Kr.) kūryba. Didysis tragikas nuolat ieškojo naujovių, visada stengėsi tradicines mitų fabulas suaktualinti tikrovės aliuzijomis, o dramos formoje nuolatos siekė įtaigaus paprastumo. Euripidas pirmasis savo tragedijose atsigręžė į žemiškąją realybę, kurios gyvas atgarsis scenoje dažnai įgaudavo ir neslepiamo kandumo.

„Tirštas Raimondo Martinėno kūrybos spalvingumas“
„Juškus gallery“, sausio 28 – kovo 7 d.

Parodoje „Tirštas Raimondo Martinėno kūrybos spalvingumas“ iš viso bus eksponuojami 25 darbai, atspindintys pastarųjų dviejų dešimtmečių menininko kūrybos kelią. Didžioji parodos eksponatų dalis – abstrakčios kompozicijos, nors bus galima pamatyti ir peizažų, ir portretų.

„Kūrybos karjeros pradžioje, išmėginęs  jėgas  įvairiuose žanruose: portreto, natiurmorto, peizažo, šiandien ekspresionistu save laikančio tapytojo talentą labiausiai atskleidžia abstrakčios kompozicijos“, – teigia menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė.

Anot jos, bėgant metams R. Martinėno tapyba tampa vis vientisesnė, grynesnė, ir, nors paprastai dailininkas jaučia potraukį geltonos ir mėlynos spalvos deriniams, šioje parodoje dominuoja mėlyni ir raudoni paveikslai, nestinga žalumos.

Šiuolaikinio šokio iš Klaipėdos diena Vilniuje
Menų spaustuvė, vasario 1 d. nuo 11.00

Vasario 1 d. Vilniaus žiūrovai turės galimybę išvysti net 3 Klaipėdos šiuolaikinio šokio kūrėjų darbus. Menų spaustuvės scenose viešės menininkų grupės „Žuvies akis“ ir šokio teatro „PADI DAPI Fish“ spektakliai: jautrus ir šiltas šokio spektaklis „Baltoji lopšinė“ (11.00) visai šeimai, „Auksiniu scenos kryžiumi“ pernai apdovanotas duetas „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ (19.00) ir gyva muzika prisodrintas solo „TUAŠ“ (18.30).

Premjera: šešėlių pasaka „Sniego karalienė“
Vilniaus „Lėlės“ teatras, vasario 1–2 d. 12.00

Hanso Christiano Anderseno pasaka „Sniego karalienė“ – viena žymiausių danų pasakininko kūrinių, tapusi pasauline vaikų literatūros klasika. Pasaka apie mergaitės Gerdos kelionę ieškant brolio Kajaus ne kartą statyta įvairiuose teatruose, ekranizuota kine. Nors Vilniaus teatre „Lėlė“ H. Ch. Anderseno pasaka „Sniego karalienė“ buvo statyta 1993 m. (rež. ir dail. Vitalijus Mazūras), dar kartą grįžti prie minėto kūrinio skatina originalūs spektaklio kūrėjų sumanymai.

Kontraboso solo
Nacionalinė filharmonija, vasario 1 d. 19.00

Šį vakarą kviečiame pasiklausyti solo griežiančio kontrabosininko Donato Bagursko, o orkestrui diriguoja jaunosios kartos lietuvių batutos meistras Modestas Barkauskas, jau surengęs pasirodymų su įvairiais kolektyvais. Koncerto programoje – nuotaikingas Rodiono Ščedrino Pirmasis koncertas orkestrui, dar vadinamas „Išdaigiškomis čiastuškomis“, anglų šiuolaikinio kompozitoriaus Gavino Bryarso, neretai į rankas paimančio kontrabosą ir pasirodančio solo, Koncertas kontrabosui (ypatingas vaidmuo tenka ir vyrų balsų partijai, kurią šįvakar atlieka choro „Vilnius“ vyrų grupė). Dar skambės Johanneso Brahmso šviesi, lyriška, poetiškų gamtos vaizdų persunkta Antroji simfonija. Apie ją vienas įtakingiausių XX a. pirmosios pusės Rusijos meno kritikų Ivanas Solertinskis yra pasakęs: „Žavaus paprastumo kupina romantiška idilė... Senosios Vienos poezija dvelkianti pastoralė.“

Antonio Palmisani samba quartet
Geltonos sofos klubas, vasario 2 d. 19.00

Antonio Palmisani dar studijuodamas filologiją susižavėjo portugalų kalba ir ja dainuojama brazilų muzika, kuri tapo neatsiejama jo gyvenimo dalis. Prieš keletą metų atvykęs į Lietuvą, Antonio Palmisani susipažino su džiazo muzikantais – RMSC klubo nariais, kurių nemažą repertuaro dalį sudarė populiarios braziliškos melodijos. Taip gimė idėja dirbti kartu. Šio koncerto siekis – įsigilinti į Lotynų Amerikos šalių muzikinį paveldą ir kuo autentiškiau atlikti „uždegančius“ braziliškos muzikos ritmus, kurie abejingų nepalieka milijono klausytojų visame pasaulyje. 

Tai neeilinis koncertas – tai spalvingas pasakojimas apie turtingą ir daugialypę Brazilijos muziką bei tradicijas, nes Antonio daug pasakos apie brazilų kultūrinį gyvenimą, žymiausius kompozitorius ir poetus, paaiškins atliekamų kūrinių prasmę ir kam jie buvo sukurti. Koncerto metu skambės uždegančios braziliškos dainos (sambos, bossanovos, Baião ir Músicos Popular Brasileiros stiliais). 

KAUNAS
Aldonos Jonuškaitės-Šaltenienės paroda „Kelias...“ 
Keramikos muziejus, sausio 31 – kovo 2 d.

Paroda „Kelias...“ – devintoji A. Jonuškaitės-Šaltenienės kūrybinėje biografijoje. Tai dar viena galimybė pasižvalgyti po menininkės kūrybinių idėjų ir vizijų labirintus. Svarbų vaidmenį šiuokart kūrinių koncepcijos sutvirtinimui vaidina ir Keramikos muziejaus erdvės – renesansiniai XVI a. Kauno rotušės rūsiai. Istorinės erdvės faktorius, skliautuotos patalpos, prieblandos apšvietimas  tarsi sustiprina menininkės darbuose slypintį kūrybos motyvą – dualistinę gėrio ir blogio priešpriešą.

Parodoje eksponuojamas svarbus Lietuvos kultūros ir meno istorijai kūrinys: instaliacija „Puota“ (1994–1995), kuri 1998 m. pažymėta vienu svarbiausiu šalyje apdovanojimu – nacionaline kultūros ir meno premija.

Mėnuo kaime
Nacionalinis Kauno dramos teatras, sausio 31 d. 18.00

Tingi vasara kaime. Turtingo dvarininko žmonos Natalijos Petrovnos nuobodulį protarpiais gali prablaškyti tik gero šeimos draugo kompanija, ilgi pasivaikščiojimai ir stalo žaidimai. Tačiau idilišką sąstingį netikėtai nutraukia mokytojauti priimto jauno studento atvykimas. Čia ir užverda ne vieną dvaro gyventojo širdį kaitinantys jausmai...

„Sveikas, Paryžiau! Litvakų dailininkų keliais“
M. Žilinsko dailės galerija, sausio 31 – kovo 30 d.

Parodoje pirmą kartą pristatoma „Lietuvos išeivijos dailės fonde“, „Lewben Art Foundation“ ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma litvakų, garsių École de Paris atstovų, kūryba.
 
Išsamiai litvakų dailininkų kelią Paryžiuje pristatanti paroda žiūrovams suteiks unikalią galimybę pamatyti sukauptą didelę, net vienuolikos autorių, dailės kolekciją. Tarp jų – Maxo Bando (1900–1974), Emmanuelio Mané-Katzo (1894–1962), Pinchaus Krémègne (1890–1981), Michaelio Kikoïne (1892–1968), Jokūbo Mesenbliumo (Jacques Missene, 1894–1933), Ossipo Zadkine (1890–1967), Simono Glatzerio (1890–1945), Jacques Lipchitzo (1891–1937), Neemijos Arbit Blato (1908–1999), Theo Tobiasse‘o (1927-2012) ir vieno iškiliausių XX a. litvakų dailininko Marco Chagallo (1887–1985) kūriniai.

Trumpametražių filmų projektas „Užmesk akį“
Kino teatras Romuva, vasario 1 d.

Jau antrus metus iš eilės vyksiantis trumpametražių filmų projektas „Užmesk akį" visus kino mylėtojus ir kūrėjus šį šeštadienį, vasario 1d., sukvies į „Romuvos" kino teatro salę. Organizatoriai tvirtina, kad praeitais metais sužibėjęs kino festivalis šį kartą atgims dar stipriau. Kompetentinga komisija įvertins kiekvieną filmą, išsakys savo nuomonę ir renginio pabaigoje paskelbs nugalėtojus, kurie bus apdovanoti.

Fortepijoninės muzikos vakaras: Kasparas Uinskas
Kauno filharmonija, vasario 1 d. 17.00

Nuo pat studijų pradžios K. Uinskas išsiskyrė emociniu jautrumu muzikai, ypatinga fantazija, vaizduote ir virtuoziškumu. Visi šie gabumai lėmė apdovanojimus nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Viename garsiausių Europoje, Šveicarijos Verbier klasikinės muzikos festivalyje jis buvo apdovanotas naujienų agentūros „Reuters“ Grand Prix ir kvietimu debiutuoti tame pačiame festivalyje. Solinius rečitalius taip pat grojo festivaliuose: Aspen Music Festival (JAV), Music Festival of the Hamptons (JAV), Holland Music Sessions (Olandija).

Platus atlikėjo repertuaras apima nuo J.S. Bacho iki XX-ojo amžiaus kompozitorių kūrinių, tačiau ypatingą vietą jo repertuare užima F. Chopino muzika. „Baltic Optical Disc“ išleido K. Uinsko debiutinį albumą su F. Chopino kūriniais. 2008 m. išleistas K. Uinsko DVD su gyvu koncerto Berlyno Filharmonijoje įrašu.

K. Uinskas dažnai kviečiamas į radijo ir televizijos laidas. 2012 m. pavasarį pianistas buvo pakviestas pasirodyti BBC Radio 3 programoje In Tune, kur gyvai skambino F. Šopeno ir J. Brahmso kūrinius bei davė interviu garsiajam laidos vedėjui Seanui Rafferty. Niujorko klasikinės muzikos radijas WQXR The Classical Music Radio of The New York Times Davido Dubalio vedamoje laidoje Reflections from the Keyboard transliavo įrašus iš K. Uinsko albumo su F. Chopino kūriniais.

KLAIPĖDA
Žiemos ekranai
KKKC parodų rūmai, sausio 31 – vasario 2 d.

Be pastarųjų metų Prancūzijos kino naujienų, Klaipėdoje bus parodyti du šiųmečių „Žiemos ekranų“ renginiuose Vilniuje dalyvavusio gruzinų kilmės režisieriaus Otaro Joselianio filmai. Gimtajame Tbilisyje karjerą pradėjęs, vėliau į Prancūziją išvykęs O. Joselianis per gyvenimą žengia elegantiškai bei stengiasi išlikti sąžiningas sau, savo idėjoms ir pažiūroms. Pagrindinė vertybė režisieriaus kūryboje yra gyvenimas. Priimti viską, kas skirta, išlaikyti laisvą dvasią ir skaidrų protą – šito siekia jo spalvingi personažai: darbininkai, išsiblaškę menininkai, valkatos ir ministrai.

Prancūzų institutas šiemet žymi dviejų iškilių prancūzų rašytojų – Marguerite Duras ir Romaino Gary – šimtąsias gimimo metines. Šia proga „Žiemos ekranuose“ rodomi M. Duras filmai. Klaipėdiečiai pamatys juostą „Natali Granžė“ (1972). Prisminsime ir nepakartojamą Alaino Resnais juostą „Hirosima, mano meile“ (1959), atidariusią 2010 m. festivalį.

Visa festivalio programa Klaipėdoje ČIA.

Tinginėlių kaimas
Klaipėdos muzikinio teatro Kolonų salė, vasario 1 d. 12.00

„Tinginėlių kaimas“ – tai vieno mėgstamiausių vaikų rašytojų V. V. Landsbergio knygos inscenizacija. Šmaikštūs ir universalūs rašytojo tekstai tampa inspiracija universaliai transformuojamai sceninių žaidimų aikštelei – nuotykių parkui ir stebuklingam miškui, – kuriame užtenka sujungti dvi detales ir jos tampa sūpynėm, tinklu, tortų gaudykle, tiltu ar supama lova. Taip spektaklyje leidžiamasi į mėgstamą vaikų vaizduotės žaidimą, kuomet iš aplinkoje esančių buitinių daiktų kuriamas kitas pasaulis (indėnų žemė, pilis ar miškas). Vaikų žaidimo taisykles spektaklio kūrėjai perkelia į sceną ir paverčia jas teatro žaidimo taisyklėmis.

Meilė trims apelsinams
Žvejų rūmai, vasario 1 d. 18.00

Italų genialaus dramaturgo Carlo Gozzi pjesė „Meilė trims apelsinams“, patekusi į vienintelio Lietuvoje commedia dell‘arte specialisto ir Gozzi kūrybos adepto mūsų šalyje – režisieriaus Aido Giniočio – rankas, 2013 metų pabaigoje įgavo teatro magija bei jos burtais alsuojančio spektaklio turinį ir formą (?). Pasakiškoje Kryžių karalystėje vykstantis veiksmas gali vykti visur ir kiekviename Pasaulio teatre, todėl šiame spektaklyje – visi Lietuvos teatrai ir garsiausi vardai, metaforos, simboliai ir kiti užburiantys veikėjai, ir, be abejo, nepakartojama ir išties originali kūrybinė spektaklio grupė – asmenybių ratelis.