Seimas nustatė 2018 m. principinę kariuomenės struktūrą

Seimas patvirtino principinę 2018 m. ir planuojamą kariuomenės struktūrą, ribinius karių ir statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2018 ir 2023 metais. Už tai numatantį įstatymą (projektas Nr. XIIIP-938(2) balsavo 76 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Seimas nusprendė nuo kitų metų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Artilerijos batalionui suteikti brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardą. Brigados generolas Motiejus Pečiulionis – vienas iš Lietuvos kariuomenės artilerijos kūrėjų ir pradininkų.

Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigadą „Žemaitija“ taip pat nutarta papildyti Motorizuotuoju pėstininkų batalionu, jam suteikti kunigaikščio Margirio vardą ir pavadinti Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionu.

Pagal priimtą įstatymą bendras ribinis krašto apsaugos sistemos karių skaičius 2018 m. nustatomas nuo 18 890 iki 21 950: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630.

Bendras ribinis krašto apsaugos sistemos karių skaičius 2023 m. nustatomas nuo 24 390 iki 26 250: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 500 iki 15 000, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630.

Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2018 m. nustatomas iki 12, 2023 m. – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 42, 2023 m. – iki 62, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 207, 2023 m. – iki 245, majorų ir komandorų leitenantų – iki 673, 2022 m. – iki 850.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, vyresniųjų karininkų skaičius 2018 ir 2023 m. toliau nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į KAS padalinių struktūrose nustatytą vyresniųjų karininkų skaičių. „Vyresniųjų karininkų skaičiaus didinimas leis pasiekti, kad karininkui, užimančiam atitinkamo karinio laipsnio pareigas, būtų suteikiamas šioms pareigoms užimti nustatytas karininko laipsnis, o už vienodų pareigų vykdymą taikomos vienodos apmokėjimo sąlygos. Taip pat nuoseklus karininkų karjeros planavimas sudarys sąlygas karininkams tobulinti profesinius gebėjimus, siekti karjeros ir didins motyvaciją tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje, o krašto apsaugos sistemai leis išsaugoti aukštos kvalifikacijos karininkus ir mažinti asmens iniciatyva paliekančių tarnybą karininkų skaičių“, – teigiama dokumente.

Šaltinis: lrs.lt