|
kad Žemaitaitis toks silpnas teisininkas, ir taip nesugeba apginti save. Šiuo atveju yra labai daug argumentų, kai teisiamasis gali panaudoti kaltintojo ir liudytojo trūkumus savo naudai. O tie trūkumai labai rimti, nes tai jau galima traktuoti, kaip padarytus nusikaltimus. Nesuprantu, kodėl jis sutiko, kad prieš jį liudytų ponia nežinau ar panelė, jeigu panelė tai mano užuojauta dėl prarasto gyvenimo, Kuklianskytė. Šita persona turėtų sėdėti kaltinamųjų suole, o ne Žemaitaitis. Kai aš išgirdau jos pasisakymą, kad žydai nekenčia Lietuvių, mane ištiko šokas. Aš pradėjau uždavinėti sau klausimus, ar žydai karo atveju šaudys į lietuvius, nes, kaip ji sako, jie mūsų nekenčia. O ar tai reiškia, kad aš turiu į juos žiūrėti, kaip į potencialius savo priešus? Kadangi Žemaitaitis yra lietuvis, tai ši moteriškė, jaučianti neapykantą, negali prieš jį liudyti, nes toks liudijimas būtų neobjektyvus. Jeigu ji apšmeižė žydus, tai labai rimtas kaltinimas dėl asmeninio intereso sukiršinti Lietuvos visuomenę. Kodėl Žemaitaičio represoriai nepaduoda jos į teismą? Negali etniniai atvykėliai būti aukščiau už vietinius etninius gyventojus, nes visi yra lygūs. Antras klausimas, kodėl Žemaitaitis nepateikia teismui priešpriešinio pareiškimo dėl organizuojamų prieš jį represijų, dėl žodžio laisvės suvaržymo kovoje prieš vykdomą palestiniečių genocidą. Faktų ir motyvų, pagrindžiančių organizuojamas represijas daugybė. Ar ne laikas duoti atkirtį, o ne dangstytis nuo puolimų? Dėl formato negaliu visko išdėstyti, vertingų motyvų labai daug.
|