Seimas svarstys „tvarkiečių“ siūlymą dėl referendumo surengimo, kad ateityje būtų palengvintos jo organizavimo sąlygos.
Po pateikimo pritarta nutarimo projektui, kad privalomasis referendumas minimu klausimu vyktų kartu su kitų metų prezidento rinkimais.
„Tvarkiečiai“ siūlo keisti Konstitucijos 9 ir 147 straipsnius ir nustatyti, kad referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Už nutarimo projektą po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 17 parlamentarų. Už balsavo „tvarkiečiai“, „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos nariai, taip pat dalis socialdemokratų. Prieš buvo konservatoriai, išskyrus vieną, bei dalis socialdemokratų.
Šiuo metu Konstitucijos 9 straipsnis numato, kad referendumas skelbiamas, jei jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Referendumą dėl pataisų rengti siūlantys „tvarkiečiai“ tvirtina, kad per 22 nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 769 tūkstančius asmenų arba apie penktadalis Lietuvos gyventojų, todėl esamas 300 tūkstančių parašų reikalavimas – neįgyvendinamas.
Andrius Mazuronis tvirtino, kad referendumo iniciatyvą reikia arba padaryti įgyvendinamą, arba ją iš viso braukti.
„Pasiūlymas labai logiškas ir labai racionalus. Arba išvis naikinti piliečiams galimybę turėti tokį įrankį kaip galimybę sušaukti referendumumą, arba mažinti reikalingų parašų kiekį referendumui sušaukti, nes dabartinė nuostata, 300 tūkstančių parašų, yra visiškai neveikianti“, – sakė A. Mazuronis.
Konservatorė R. Juknevičienė oponavo, kad siūlymas yra „labai pavojingas nacionalinio saugumo požiūriu“.
„Kodėl? Todėl, kad prisidengiant demokratija suteikiamas įrankis interesų mūsų regione turinčioms valstybėms kaimynėms veikti Lietuvoje, daryti įtaką krašto politiniam gyvenimui ir net bandyti keisti jos dabartinę geopolitinę orientaciją“, – sakė konservatorė.
„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.