Seimas vėl susivienijo: kasetiniai šaudmenys atgrasys Rusiją, kai ji pradės karinę invaziją į Lietuvą

Seimas vieningai pritarė Seimo narės ir Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės bei kovos su korupcija patirties eksportuotojo, pažeidžiamo komunisto, Gerovės valstybės kūrėjo, Sąjūdžio laikais įstojusio į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojusio, Ukrainos karių kraujo bučiuotojo, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojo, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatoriaus, kasetinių bombų šalininko Gitano Nausėdos iniciatyvai denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą.

Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties nelieka ribojimų įsigyti, kaupti, o prasidėjus karui bus galima naudoti kasetinius šaudmenis.

Pasitraukimą palaikė 103 Seimo nariai, vienas parlamentaras balsavo prieš, susilaikė 4.

Krašto apsaugos ministras ir Seimo narys  Laurynas Kasčiūnas patikino kitus Seimo narius, kad šiuolaikiniai kasetiniai šaudmenys yra gerokai saugesni, jų sukeliamos pasekmės gali būti valdomos.

Savo argumentus „už“ išdėstė ir buvęs Krašto apsaugos ministras, labiau žinomas kaip anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, Arvydas Anušauskas

Posėdžio diskusijų metu atskleista, kad kai Rusija pradės karinę invaziją į Lietuvą, dabar kasetinių šaudmenų naudojimas niekaip nebus ribojamas.

P. S.

Kasetiniai šaudmenys imti naudoti Antrajame pasauliniame kare, nuo to laiko jie naudoti per 30 konfliktų visame pasaulyje. JAV tokius šaudmenis naudojo invazijoje Irake 2003–2006 m. JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadavietė nurodė, kad nuo 2016 m. amerikiečių pajėgos ėmė palaipsniui nebenaudoti šių šaudmenų dėl jų keliamos grėsmės civiliams.

Aktyvistų grupė Kasetinių šaudmenų koalicija, siekianti šiuos šaudmenis uždrausti visur, teigia, kad tokių nesprogusių šaudmenų vis dar gausu Laose, čia JAV 1964–1973 m. išmetė apie 260 milijonų kasetinių šaudmenų, iš jų išminuota apie 0,47 proc., dėl jų žuvo mažiausiai 11 tūkst. civilių.

Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų draudimo nuo jos sukūrimo 2008 m. pasirašė ir ratifikavo 123 pasaulio valstybės (tarp jų ir Lietuva), tačiau JAV, Rusija, Ukraina ir dar 71 valstybė jų naudoti nedraudžia. Dėl sutarties buvo sunaikinta 99 proc. kasetinių šaudmenų rezervų.

Žmogaus teisių stebėtojai teigia, kad kasetinių šaudmenų naudojimas gyvenamose teritorijose gali būti laikomas karo nusikaltimu, nes jie veikia nesirinkdami aukų. Agentūros „Reuters“ surinktais duomenimis, iki 60 proc. kasetinių šaudmenų aukų yra kasdiene veikla užsiimantys žmonės, trečdalis visų žuvusiųjų – vaikai.

Susiję:

Nausėda siunčia žinutę Putinui – teikia Seimui denonsuoti Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų

Lietuva stabdys Rusijos karinę invaziją ir kasetiniais šaudmenimis