Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nutarė kreiptis į organizacijas, delegavusius savo atstovus į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽLEK), ragindamas komisiją patvirtinti savo veiklos nuostatas.
Trečiadienį vykusiame šio komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomi žiniasklaidos profesinės etikos klausimai, paaiškėjo, kad tokie nuostatai iki šiol nepatvirtinti. „Privalu tai padaryti“, - sakė Seimo komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė apie komisiją, kuri sprendžia, kokią žiniasklaidą priskirti prie profesinės etikos nesilaikančių žiniasklaidos priemonių.
Seimo narys Vytautas Juozapaitis mano, kad problema yra šios komisijos legitimumas. „Mes kalbame apie tai, ar komisija yra legitimi, tą turėtų spręsti teismas“, - komiteto posėdyje sakė parlamentaras.
Nesutikdamas su tuo, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas vaikų psichiatras Linas Slušnys pabrėžė, kad iki šiol toks klausimas nebuvo keliamas. „Neteko išgirsti, kad mes esame probleminė organizacija“, - tvirtino jis.
Parlamentaras Algirdas Vaclovas Patackas pasipiktino tokia komitete vykusia diskusija, įžvelgdamas spaudimą komisijai. „Komisija turi būti nepriklausoma, tai - spaudimas komisijai“, - teigė jis.
Pats L. Slušnys atmetė kalbas apie jam esą daromą spaudimą. „Aš nesijaučiu spaudžiamas“, - tvirtino jis.
Jo nuomone, sprendžiant dėl žiniasklaidos etikos, turėtų dalyvauti ir žiniasklaidos, ir visuomenės atstovai.
„Jeigu būtų mano valia, pirmiausia mano svajonė, kaip kai kuriose Amerikos žiniasklaidos priemonėse, kiekviena žiniasklaidos priemonė yra savo etikos sargas. Ten tai gerai veikia, nes už etikos pažeidimus žiniasklaidos priemonė gali labai brangiai sumokėti, ir jiems už tai apsimoka turėti tą žmogų. Lietuvoje kol kas tokia sistema neįsivažiuoja, manyčiau, kad iš tiesų turi būti bendras sutarimas, kas yra etika, turėtų dalyvauti, be jokios abejonės, mano akimis, žiniasklaidos atstovai ir taip pat lygiai visuomenės atstovai, apie kuriuos rašo“, - žurnalistams sakė L. Slušnys.
Komisijos pirmininkas tvirtino, kad jis laikosi įstatymų, nors taip pat pripažino, kad taikant žiniasklaidai įstatyme numatytas iš karto kelias sankcijas, gali būti pažeistas proporcingumo principas.
„Aš nekūriau tų įstatymų, kurie yra nuo 2007 metų. Aš tuo metu net nebuvau komisijos pirmininkas, kai atsirado tie pasiūlymai, vėliau jie buvo priimti. Aš esu komisijos pirmininkas tik nuo 2010 metų, kai tie įstatymai jau buvo, ir jie niekada nekėlė niekam jokių problemų. Aš kaip žmogus galėčiau nebent atsakyti, turint galvoje, kad yra kelios sankcijos, (....) galbūt tas proporcingumo principas yra neapgalvotas, bet tai ne nuo mūsų priklauso, mes tiesiog dirbame savo darbą - priimame sprendimus“, - aiškino jis.
Pastaruoju metu LŽLEK neetiškais pripažino du didžiausius nacionalinius dienraščius - „Lietuvos rytą“ ir „Respubliką“, rašiusius apie nacionalizuoto banko „Snoras“ aferas bei šio banko bankroto administratorių N. Cooperį ir jo pirmtaką S. Freakley. Tuo tarpu leidinys „Vakaro žinios“ LŽLEK neetišku nebuvo pripažintas.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą, profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams galioja 21 proc., o ne lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris taikomas daugumai laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių. Be to, leidinį pripažinus neetišku, jam neleidžiama dalyvauti valstybės institucijų viešuosiuose pirkimuose, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tokiam leidiniui negali skirti lėšų.
„Jeigu mes imsime galvoti, kas bus po sprendimo, iš esmės mes niekad nepriimsime sprendimo. Mes tiesiog sakome, kad tai yra neetiška. (....) Aš netgi džiaugiuosi, kad šiuo metu iškelta ta problema, ir ji pagaliau susireguliuos tiek, kad bus galima atskirti, kas yra etiška, kas neetiška. Aš esu už tai, kad etiškos žiniasklaidos priemonės, žurnalistai, kurie dirba savo darbą sąžiningai, atkakliai, nuosekliai, tvarkingai, jie būtų išskirtinesni negu tie, kurie tą daro žiauriai nekokybiškai ir bjauriai. Aš esu už tai, bet kaip tą padaryti, tai čia yra įstatymų leidėjų galioje“, - sakė L. Slušnys.
Pagalvoti, ar nepažeidžiamas proporcingumo principas, kai neetiška žiniasklaida už tą pažeidimą yra baudžiama kelis kartus, siūlė ir Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė. Jos pastebėjimais, reikėtų įstatyme tiksliau apibrėžti procedūras, kas vyksta po to, kai žiniasklaidos priemonė yra pripažinta neetiška.
Eltos inf.