Socialdemokratui ministrui Juozui Olekui atsisakius patvirtinti „Patriotų“ premiją, kurią Jums paskyrė specialistų komisija, laikėte svarbiu reikalu apginti savo poziciją ir pasakyti ministrui bei jo partijos nariams, kad „pripažinus Marcinkevičių turint sovietinio kolaboravimo dėmelių, dėmėti turės jaustis ir dalis socialdemokratų partijos narių“.
Gerbiu Jūsų nuomonę bei poziciją, o ypač Jūsų pasiryžimą liudyti tiesą. Jūsų teiginys „tikiuosi, kad po kiek laiko galėsime didžiuotis, jog tiesa ir jos paieškos yra tapusios patriotizmo atrama“ galėtų būti ir mano pozicijos įžodinimas. Nes aš taip pat labai norėčiau, kad tiesa būtų visos mūsų valstybės kūrimo pamatas.
Tačiau ministro atsisakymą premiją skirti Jums įvertinote griežtai.
„Tai yra faktų ir tiesos baimė. Baimė, kad kurios nors kitos šalies politikas primins kai kuriuos (kad ir iškreiptus) faktus; baimė, kad mokslininkai atras archyvuose budelių pavardes ir jas paviešins; baimė, kad atsiras anų laikų liudininkas ir liudys savo skausmu ir išgyvenimais. Tai yra ir baimė, kad bus sugriauti patogūs sovietiniai mitai. Baimės veidų yra gausybė, ir ji gali pasirodyti iš už bet kurio kampo ir bet kada. Pasididžiavimo jausmas masina, tačiau vien jis padėtas į tautos pagrindą, tautą daro labai silpną ir pažeidžiamą.“
Ir šioms Jūsų mintims negaliu nepritarti. Todėl ir noriu Jums, kuri nebijote faktų ir tiesos, pateikti kelis klausimus.
Kaip Jūs vertinate poetų, kultūros žmonių ir prezidentų vaidmens svorį valstybės gyvenime? Ar menininkų atsakomybė patriotizmo kontekste yra didesnė nei valstybės vadovų?
Ar lengviau nagrinėti jau mirusių, ar dar esančių gyvų valstybei svarbių žmonių biografijas bei slaptąsias jų detales?
Esate Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, humanitarinių mokslų daktarė. Sakykite, kaip Jūs vertinate šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės apibendrintą biografiją? Jos aktyvią veiklą ateizuojant Lietuvą? Kaip jos komunistinė praeitis ir darbas Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje dera su šiandieniniu patriotizmo demonstravimu? Ar toks patriotizmas nėra bergždžias?
Sąjūdžio ir Nepriklausomybės pradžios laikais dabartinė mūsų šalies vadovė petis petin dirbo su kitais Nepriklausomybės priešininkais – su M. Burokevičiumi, J. Jermalavičiumi ir kitais jedinstvenininkais-perversmininkais. Jūs tai labai gerai, net neabejoju, žinote pagal savo profesiją.
Įdomu, kodėl nieko apie tai nerašote? Kodėl tokių reiškinių, kurie Lietuvai aktualūs šiandieną, neanalizuojate? Galbūt be baimės išsiaiškinę tiesą apie dabartinių mūsų valstybės vadovų biografijas galėtume geriau suprasti ir šalies dabartį, kurion patekome, visas jos laimes bei nelaimes?
Nekantriai laukiu Jūsų atsakymo, gerbiama daktare.
P. S.:
Šaltinis: lrs.lt
Susiję:
Prezidentė D. Grybauskaitė kategoriškai atsisakė duoti sutikimą dėl jos duomenų kreiptis į Rusijos Federaciją