Sekdami Antano Poškos pėdsakais: nuo Vrublevskių bibliotekos iki Kalkutos

2015 m. kovo 4 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje rengiamas vakaras, skirtas vienam garsiausių Lietuvos keliautojų, mokslininkui ir esperantininkui dr. Antanui Poškai. Vakaro metu bus pristatyta fotografijų paroda „Antano Poškos pėdsakais“, kurią inicijavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos–Indijos forumu. Renginyje dalyvaus Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, parodos kuratorė, URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktoriaus pavaduotoja Diana Mickevičienė, A. Poškos dukra prof. Laimutė Kiselienė ir keliautojų klubo pirmininkas Algimantas Jucevičius.

Vrublevskių bibliotekoje saugoma didelė dalis keliautojo kolekcijos: korespondencija, asmeniniai ir kūrybinės, finansinės veiklos dokumentai. Renginio metu dalis šių šaltinių bus eksponuojama, o Bibliotekos fondus papildys naujas dokumentas – jauni mokslininkai antropologė Justina Kazokaitė ir keliautojas Daumantas Liekis Vrublevskių bibliotekai dovanos esperanto kalba iš Bulgarijos parsivežtą rankraštį.

Jungtinėje autorių parodoje (Gintaras Kazilionis, Linas Mickevičius, Jonas Nekrašius, Raimondas Puišys, Alina Taluntytė, Vytis Vidūnas) – nuotraukos iš įvairių minėtų autorių kelionių, kurias įkvėpė legendinis lietuvių keliautojas ir mokslininkas Antanas Poška (1903–1992). A. Poška iš pradžių keliavo po Europą, vėliau (tremties metais) po Centrinę Aziją, bet labiausiai išgarsėjo savo neįtikėtina, beveik aštuonerius metus trukusia, kelione į Indiją, motociklu kartu su kitu pašėlusiu keliautoju ir žurnalistu Matu Šalčiumi. Jau beveik septyniasdešimties, nepalaužtas nei tremties bėdų, nei asmeninių praradimų, 1972-aisiais A. Poška iškeliavo į dar vieną kone kultine tapusią kelionę motociklu į Kaukazą.

Sovietmečiu jo nepriklausomybės laikų kelionė į Indiją tapo laisvės troškimo ir nesusitaikymo su okupacijos primestu gyvenimo būdu simboliu. Jaunimas, studentai, susitikę su A. Poška, palaikę rankose jo parsivežtus tolimų kelionių suvenyrus, ilgam prisimindavo šiuos susitikimus ir pasisemdavo iš šio žilagalvio vyro stiprybės ir laisvės troškimo. Atkūrus ir įtvirtinus Lietuvos nepriklausomybę, A. Poškos žygiai nuskambėjo naujomis prasmėmis. Esame laisvi keliauti, bet iš Poškos ir toliau mokomės – dabar jau keliauti atsakingai, su misija, skleisti žinią apie savo šalį ir nuoširdžiai siekti pažinti kelionėje sutiktus žmones. Ne veltui šis žmogus savo kelionių dienoraščiuose daugiausia dėmesio skyrė žmonėms. Jis bendravo su Indijos nepriklausomybės lyderiu Mahatma Gandžiu, garsiuoju poetu Rabindranathu Tagore, jo portretą Bombėjuje nutapė žinomas Goa dailininkas Kruzo. Poškai netgi pavyko Indijoje rasti iš Lietuvos kilusių žmonių, sutikti indų profesorių, susirašinėjusių su to meto Lietuvos kolegomis.