Siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Pagrindiniame paso puslapyje ir toliau būtų galima rašyti tik valstybine kalba. Papildomo paso puslapio įrašas galėtų būti tik lotyniško pagrindo ženklais.
Visų, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), Seimo frakcijų atstovai užregistravo atitinkamą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
Vienas projekto iniciatorių, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys teigia, kad šis įregistruotas siūlymas – kompromisinė išeitis iš politinės aklavietės.
„Ne pirmus metus Lietuvos lenkų atstovais besiskelbiantys LLRA politikai ir Lenkijos valstybės valdžia reikalauja Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašybą lenkų kalba ir vadina tai žmogaus teise. Nė viena kita tautinė bendrija Lietuvoje tokio su valstybės Konstitucija nesuderinamo reguliavimo nereikalauja. Įrašas ne lietuvių kalba gali būti pateiktas papildomame paso puslapyje, pagrindiniame paliekant įrašą valstybine kalba. Tokia tvarka sėkmingai galioja Latvijoje, o Lenkija jokių pastabų dėl lenkų padėties šioje šalyje neturi, kas leidžia suprasti, kad įrašai papildomame puslapyje tenkina kaimynų supratimą apie tautinių bendrijų poreikius“, – tvirtina politikas.
Jis priduria, kad šis siūlymas įregistruotas kaip alternatyva mėnesio pradžioje Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės pateiktam asmenvardžių rašymo projektui. Šie socialdemokratų atstovai pasiūlė leisti asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje vietoje įrašo valstybine kalba.
Alternatyvaus projekto autoriai taip pat kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), prašydami pateikti išvadas, ar jų siūlymas nelietuviškų asmenvardžių rašybos reglamentavimas yra suderinamas su reikalavimais, kylančiais iš lietuvių – kaip valstybinės – kalbos statuso.
Pastaba: daug palaikymo tiek Seime, tiek visuomenėje sulaukusio alternatyvaus projekto autoriai apie asmenvardžių rašymą asmens tapatybės kortelėse, kurios viešajame gyvenime naudojamos dažniausiai, o pasai – daug rečiau, nekalba.
„lrs.lt“, „ekspertai.eu“ inf.