Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas žydų getas Kaune atitiko aukčiausius tokių getų projektavimo kriterijus, tiek dizaino, tiek komfortabilumo atžvilgiu, tai buvo vienas moderniausių getų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. |
1941 m. birželio 25 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė paskelbė „Žodį į tautą“.
Šiame žodyje skamba tokios frazės: „Su ypatingu dėkingumu vertiname vokiečių nesulaikomos kariuomenės žygį į Rytus. [...] Šitas vokiečių tautos vado Adolfo Hitlerio sumanytas, nacionalsocializmo įkvėptas, narsiosios armijos vykdomas žygis yra milžiniškos reikšmės naikinant barbariškąjį, antikultūrinį, antižmonišką antplūdį, kuris yra paskandinęs skurde apie 200 milijonų žmonių. Mums, kurie visą laiką buvome ribose tarp dviejų pasaulių, kurie metus su viršum buvom bolševizmo niokojami, ši pasaulinio masto Hitlerio misija ir jos reikšmė gali būti labai gerai suprantama, teigiamai vertinama ir nuoširdžiai remiama.“
Ši vyriausybė taip pat priėmė Deklaraciją ūkiniais ir socialiniais reikalais, kurios 3 punktas nustato, kad Sovietų nacionalizuota nuosavybė negali būti grąžinta asmeniui, jeigu jis yra žydų tautybės.
1941 m. biželio 26 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė kreipėsi į vokiečių generolą von Pohl’į su prašymu sustiprinti Lietuvos „valymą“ nuo „žydų gaujų“.
1941 m. birželio 30 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė priėmė nutarimą: „Žydų koncentracijos stovyklos steigimui pritarti“.
Konclagerio ir getų administravimas buvo pavestas būtent Komunalinio ūkio ministerijai, kuriai vadovavo ponas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, buvusio Aukščiausiojo Sovieto (vėliau pervadinto į Atkuriamąjį Seimą) pirmininko, dviejų atgimimo sąjūdžių įkūrėjo, Žmonių partijos patriarcho, įprezidentinimo siekiančio Vytauto Landsbergio tėvelis.
1941 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė priėmė „Žydų padėties nuostatus“, kur konstatuota: „Ministerių Kabinetas, atsižvelgdamas į tai, kad žydai ištisus šimtmečius išnaudojo lietuvių tautą ekonomiškai, smukdė ją morališkai, o pastaraisiais metais prisidengę bolševizmo skraiste kovą prieš Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių tautą plačiausiai išvystė, ir siekdamas užkirsti kelią šiai žalingai žydų veiklai bei apsaugoti lietuvių tautą nuo kenksmingos jų įtakos– nutarė priimti šiuos nuostatus […]“.
Susiję:
Vytautas Radžvilas dešifruoja Kremlių