Senoji imperinė logika veda tik į karus ir visuotinius pralaimėjimus.
Džefris Saksas
Nesvarbu, ar studijuojate istoriją, politiką, ekonomiką, ar tiesiog esate atsakingas pasaulio pilietis – ši paskaita privaloma kiekvienam, kuriam rūpi planetos likimas.
Tokios paskaitos Lietuvoje niekada nebus transliuojamos nei biudžetinėmis lėšomis išlaikomo valstybinio transliuotojo, nei „nepriklausomos“ USAID remiamos žiniasklaidos kanalais. Priešingai – už tokių minčių viešinimą ar net citavimą galima susilaukti konkrečių nemalonumų, o jei esate gavę valstybinį apdovanojimą, vietiniai neokomai gali pasistengti jį atimti.
ekspertai.eu
Apie autorių
Džefris Saksas (Jeffrey Sachs) vienas garsiausių amerikiečių ekonomistų ir viešosios politikos analitikų, plačiai pripažintas dėl drąsių ir veiksmingų strategijų, padedančių spręsti sudėtingus globalius iššūkius – nuo kraštutinio skurdo įveikos, kovos su žmonijos sukelta klimato kaita, tarptautinių skolų ir finansinių krizių valdymo, nacionalinių ekonominių reformų iki pandemijų ir epidemijų kontrolės.
Dž. Saksas vadovauja Tvarios plėtros centrui Kolumbijos universitete, kur užima Universiteto profesoriaus – aukščiausio akademinio rango – pareigas. 2002–2016 m. jis vadovavo Žemės institutui tame pačiame universitete. Jis taip pat yra Jungtinių Tautų Tvarios plėtros sprendimų tinklo prezidentas, Inžinierių tarybos energetikos perėjimui bendra-pirmininkas, Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos narys Vatikane, JT Plataus juostos ryšio vystymosi komisijos narys, garbės profesorius Sunway universitete (Malaizija) bei Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso paskirtas Darnaus vystymosi tikslų ambasadorius.
2001–2018 m. Saksas buvo specialusis patarėjas trims JT generaliniams sekretoriams: Kofiui Annanui (2001–2007), Ban Ki-moonui (2008–2016) ir António Guterresui (2017–2018).
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Dž. Saksas dirbo ir Rytų Europoje, TSRS ir Bolivijoje. 2014 m. žurnalas „The Economist“ jį pripažino vienu iš trijų įtakingiausių XXI a. antrojo dešimtmečio ekonomistų.
Jis yra daugelio knygų autorius ir redaktorius, tarp jų – trys „The New York Times“ bestseleriai: „The End of Poverty“ („Skurdo pabaiga“, 2005), „Common Wealth: Economics for a Crowded Planet“ („Bendrasis gėris: ekonomika perpildytai planetai“, 2008) ir „The Price of Civilization“ („Civilizacijos kaina“, 2011). Kiti leidiniai: „To Move the World: JFK’s Quest for Peace“ (2013), „The Age of Sustainable Development“ (2015), „Building the New American Economy“ (2017), „A New Foreign Policy: Beyond American Exceptionalism“ (2018), „The Ages of Globalization“ (2020) ir naujausia knyga „Ethics in Action for Sustainable Development“ (2022).
2022 m. Saksas buvo apdovanotas prestižine Tang premija už tvarią plėtrą, o 2015 m. – Blue Planet Prize (Pasaulinė Mėlynosios planetos premija), svarbiausiu pasaulyje aplinkosauginiu apdovanojimu. Jis du kartus buvo įtrauktas į žurnalo „Time“ 100 įtakingiausių pasaulio lyderių sąrašą. Gavo 42 garbės daktaro laipsnius.
Prieš prisijungdamas prie Kolumbijos universiteto, Saksas daugiau nei 20 metų dėstė Harvardo universitete, kur paskutinėse pareigose buvo tarptautinės prekybos profesorius Galeno L. Stone'o vardu. Gimė Detroite (Mišigane), o Harvarde įgijo bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius.
JAV įsitikinimas, kad pasaulis bus saugus tik tuomet, kai jį valdys Vašingtonas, yra ne tik pavojingas, bet ir nesąmoningas
Fudano universiteto ir Kinijos instituto 10-mečio proga Dž. Saksas pasakė istorinę paskaitą apie pavojingą pasaulio būklę, globalinį nestabilumą ir JAV vaidmenį jį kurstant.
Paskaitoje Dž. Saksas analizuoja pasaulinį branduolinės grėsmės augimą ir įspėja apie naujos branduolinės eros pavojų. Jis pabrėžia, kad devynios branduolinę ginkluotę turinčios valstybės dažnai yra tarpusavio konfliktuose, o JAV ir Rusijos konfrontacija dėl Ukrainos – itin pavojinga.
Remdamasis simboliniu „Pasaulio pabaigos laikrodžiu“, kuris šiandien rodo vos 89 sekundes iki vidurnakčio, Dž. Saksas teigia, jog kiekviena JAV administracija po Šaltojo karo artino pasaulį prie katastrofos. Užuot pasirinkusios bendradarbiavimą, JAV siekė dominavimo ir plėtė NATO, ignoruodamos kitų šalių saugumo interesus.
Autorius griežtai kritikuoja Amerikos imperinį mąstymą, paveldėtą iš Didžiosios Britanijos, kurio pagrindas – režimų keitimas vietoj diplomatinio dialogo. Ukrainos karą jis vadina JAV išprovokuotu, o 2014 m. perversmą – slaptos JAV operacijos rezultatu.
Dž. Saksas iškelia idėją, kad JAV, būdamos tik 4 proc. pasaulio gyventojų, negali valdyti likusio pasaulio, o bandymas tai daryti kelia pavojų visos žmonijos saugumui. Jis ragina atsisakyti hegemoninio požiūrio ir pereiti prie bendradarbiavimo, nes senoji imperinė logika veda tik į karus ir visuotinius pralaimėjimus.
Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „ekspertai.LIVE“ kanale.
