Šiandien Maskvoje - mitingas "Už laisvę", minint prieš metus įvykusį susidorojimą

Gegužės 6 d., pirmadienį, Maskvoje, Bolotnajos aikštėje, rengiamas mitingas "Už laisvę", kurio pradžia numatyta 19 val. Maskvos laiku (18 val. Lietuvos laiku). Lygiai prieš metus toje pačioje aikštėje susirinko 8 tūkstančiai žmonių, prieš juos valdžia pasiuntė 12,7 tūkstančio teisėtvarkos pareigūnų. Buvo suimti 656 žmonės, iškeltos 28 baudžiamosios bylos. Siūlome Alicijos Žukauskaitės išverstą straipsnį iš Laisvės (Svoboda) radijo interneto portalo.

Vadinamoji Bolotnajos byla – tai baudžiamoj byla dėl masinių riaušių, neva įvykusių Maskvoje 2012 metų gegužės 6 dieną Bolotnajos aikštėje per pilietiną protesto akciją, kitaip dar vadinamą „Milijonų žygiu“. Akcija vyko prieš trečiajai kadencijai išrinkto prezidento Vladimiro Putino inauguraciją. Kaltinimai dalyvavus masiniuose neramumuose (pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 212 str.) ir panaudojus jėgą teisėtvarkos organų atstovų atžvilgiu (pagal Rusijos BK 318 str.) pareikšti 28 žmonėms.

Bolotnajos bylose kaltinimai grindžiami iš esmės vien tik teisėtvarkos organų darbuotojų parodymais, labai dažnai duotais praėjus keliems mėnesiams nuo įvykio, ir gegužės 6 dienos vaizdo kadrų: „spyrė koja į OMON‘o bendradarbį“, „metė vėliavos kotą į policininką“, „metė biliardo rutulį į OMON‘o bendradarbį“, „nuvertė tualeto būdelę“, „griebė policininką už rūbų, norėdamas sutrukdyti kito mitingo dalyvio areštui“. Gynybos pozicija tokia: susidūrimai Bolotnajos aikštėje buvo išprovokuoti valdžios, manoma, kad tarp žygio dalyvių buvo provokatoriai, tikriausiai specialiųjų tarnybų agentai, demonstrantų veiksmai – tai savigyna nuo kelių šimtų ginkluotų ir gerai ekipuotų policininkų. Pretenzijų policininkų adresu teisėsauga nepriėmė.

Advokatas Viačeslavas Makarovas: „Tie žmonės, kurie gegužės 6 dieną Bolotnajos aikštėje buvo sumušti, - vieniems medicinos pagalba buvo suteikta tiesiog aikštėje, o kitiems vėliau - mažų mažiausiai turi teisę, kad jų parodymai būtų patikrinti ir dėl jų priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Policininkų teiginiai suprantami – priešingu atveju baudžiamąsias bylas reikėtų kelti jiems patiems ir jie turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Demonstrantai buvo teritorijoje, paskirtoje mitingui. Kodėl policininkai veikė teritorijoje, skirtoje mitingui? Kodėl būtent čia buvo sulaikomi demonstrantai? Žmonės stovi, nieko nedaro, staiga pasigirsta riksmas „Imam!” Kai kurie policininkai neturi skiriamųjų ženklų, taigi, faktiškai bevardžiai žmonės, todėl tiems, kurie nukentėjo, nustatyti, koks darbuotojas juos mušė, dažniausiai neįmanoma. Tyrimą vykdęs komitetas atsisakė kelti baudžiamąsias bylas dėl demonstrantų sumušimo fakto ir dažnai teigė, kad neįmanoma nukentėjusiųjų identifikuoti, nors dirbo kelios greitosios pagalbos brigados ir vienokia ar kitokia medžiaga apie nukentėjusiuosius yra net baudžiamosiose byloje. Tačiau pagal šią medžiagą policijos darbuotojų veiksmų patikrinimas faktiškai nebuvo atliktas. Tai šiurkštus teisėsaugos pažeidimas.“

Tarp Bolotnajos bylos kaltinamųjų - įvairaus amžiaus, profesijos ir politinių pažiūrų žmonės. Studentai, verslininkai, pensininkė, mokslininkai, teisininkai, bedarbiai. Nacionaldemokratai, eurosocialistai, nacionalbolševikai, anarchistai. Vieni nuolat dalyvaudavo politinėse gatvių akcijose, kiti išėjo į aikštę pirmą kartą. Pati jauniausia – 19 metų Aleksandra Duchanina, nuo gegužės 27 dienos jai taikomos namų arešto sąlygos.

Rašytojas Vladimiras Vojnovičius: „Aš asmeniškai su Aleksandra Duchanina nesu pažįstamas, tačiau pažįstu kai kuriuos jos giminaičius, mačiau jos nuotrauką, žinau, kad ji – dar visiškai jauna mergina, kurios biografija trumpa, bet įdomi. Ji aktyvi protesto judėjimo dalyvė, vegetarė, gyvūnų gynėja. Aleksandrą kaltina tuo, kad ji kažką metė į policininką, lyg ir akmenis, lyg ir tuščius plastikinius butelius. Jokių įrodymų, kad ji tai darė, kiek aš suprantu, nėra. Yra kažkokia neryški policininko, į kurį ji neva kažką metė, nuotrauka. Kai jo paklausė, ar ji padarė kokią nors žalą, šis atsakė, kad jokios žalos ji jam nepadarė, jis gi ekipuotas kaip tanke sėdi. Tuo pat metu vaizdo įraše aš mačiau, kaip tie patys šarvuoti žmonės puolė beginklius žmones, griovė juos ant žemės, mušė lazdomis, trypė auliniais batais.“

Pati vyriausia iš kaltinamųjų – 57 metų pensininkė Jelena Kochtariova, buvusi geologė ir muzikos mokytoja. Nuo kovo 25 dienos ji yra pasirašiusi pasižadėjimą neišvykti.

22 metų Maskvos valstybinio universiteto politologijos fakulteto studentas, mažamečio vaiko tėvas Jaroslavas Belousovas buvo areštuotas birželio 9 dieną.

Advokatas Dmitrijus Agranovskis: „Jaroslavo charakteristikos pagal visus parametrus puikios. Jo charakteristika iš Maskvos universiteto – ideali, ideali charakteristika ir iš gyvenamosios vietos, teistumo neturi. Jis – politologijos studentas, tai yra jam pagal jo specialybę privalu dalyvauti tokiuose renginiuose. Aš manau, kad jo areštas – niekuo nepateisinamas, nedovanotinas valstybės žiaurumas jo atžvilgiu. Be to, jo regėjimas minus 10 ir minus 6. Žmonės, turintys tokias charakteristikas, dėl įprastų baudžiamųjų bylų retai įkalinami. Ruošiamas parodomasis procesas.

Aš mačiau daugybę kadrų, daugybę vaizdo kadrų: susidūrimai iš tikrųjų buvo, bet nepasakyčiau, kad tai buvo masiniai neramumai. Pasaulio mastu tai buvo nelabai rimtas incidentas.

Aktyviai veikė kažkokie kaukėti žmonės, tačiau iš jų nė vienas nebuvo sulaikytas, o sulaikyti tie, kurie nespėjo pabėgti ar pasislėpti. Kaltinimai jiems, kaip, pavyzdžiui, ir mano Jaroslavui, tokie: metė į policijos pusę nenustatytą mažą geltoną daiktą, pataikė omonininkui į petį. Ir tai viskas, už ką žmogus sėdi! Kokie čia įrodymai - niekas net nesivargino padaryti ekspertizę, ar tai jis, ar ne jis. Byloje, pavyzdžiui, nebuvo atliktos akistatos. Atvesdavo omonininkus, sakydavo: štai Belousovas. Ką, ar tas omonininkas tą Belousovą įsidėmėjo visam gyvenimui? Net jei pripažintume kaltinimo versiją, tokios neįtikinančios įrodymų bazės aš jau labai seniai nemačiau.“

Advokatas Maksimas Paškovas: „Aš apskritai nemanau, kad tai, kas atsitiko Bolotnajos aikštėje, yra masiniai neramumai klasikine to žodžio prasme. Per futbolo rungtynes būna blogiau, bet niekas nekelia bylų dėl masinių neramumų po kiekvienų aistruolių muštynių. Antra, jei palyginsime tai, kas įvyko Bolotnajos aikštėje gegužės 6 dieną, su tuo, kas darėsi, pavyzdžiui, 2011 metais Londone arba Graikijoje, - tai skiriasi kaip dangus ir žemė. Trečia: deja, bet byla pernelyg politizuota. Ir aš įžvelgiu galimybę, kad teismai, priimantys nutartis, vadovaujasi ne tik įstatymu, bet ir kažkokiais kitais motyvais, apie kurių esmę mes galime tik įtarti. Sistema reaguoja itin kietai.

Stepanas Ziminas sulaikomas nesipriešino, dar daugiau, jis demonstratyviai atsisakė pasipriešinimo. Pagal 212 str., kurį Stepanui inkriminuoja, yra tokie dalykai, kaip padegimai, pogromai. Kai aš klausiau, o kur visa tai - kur padegimas, kaip atsakymą girdėjau: štai, uždegė kažkokio pensininko rūbus. O ar jūs radot tą, kuris uždegė? Ne, neradom. Ar radote tą, kuris pradėjo mėtyti akmenis? Pagal vieną versiją, buvo laužoma asfalto danga, pagal kitą - ta danga jau buvo sulaužyta ir asfalto gabalai gulėjo rūpestingai paruošti. Ir vėl nerado to, kuris visa tai pradėjo.“

„Milijonų žygio“ dalyviai tvirtina, kad policininkai panaudojo jėgą be įspėjimo, mušė žmones lazdomis, spardė, plėšė rūbus ir grūdo demonstrantus į autobusus. Valdžia policijos veiksmus pavadino piliečių išstūmimo iš aikštės priemonėmis. Medicinos pagalbos kreipėsi 40 pilietinių aktyvistų, nukentėjo 29 teisėsaugos darbuotojai, keturi paguldyti į ligoninę. Oficialiais duomenimis, sulaikyti 436 žmonės (pagal opozicijos aktyvistų duomenis - apie 650 žmonių). OMON‘as patyrė materialinius nuostolius, t. y. neteko 23 šalmų, 13 šarvuotų liemenių, 29 guminių lazdų, 7 skydų, 4 priešgaisrinių kilimų, 2 megafonų, 6 radijo stočių, 3 diržų, 19 dujokaukių, 12 porų antrankių.

2012 metų pabaigoje „Gegužės 6-os komiteto“ ir PARNAS partijos aktyvistai įsteigė „Gruodžio 12-osios apskritąjį stalą“, kad atliktų visuomeninį Bolotnajos aikštės įvykių tyrimą.

Buvo surinkta šimtai susirėmimų liudininkų parodymų.

Išsamioje ataskaitoje išdėstytos išvados rodo štai ką: gegužės 6 dieną Bolotnajos aikštėje įvyko ne masiniai neramumai, o atskiri policijos susidūrimai su demonstrantais.

Režisierius Vladimiras Mirzojevas: „Buvo svarbu įvertinti surinktus faktus. Ataskaita – tai gana platus tekstas, kuriame surinktas didžiulis kiekis mitingo dalyvių liudijimų. Žingsnis po žingsnio aprašyta viskas, kas vyko gegužės 6 dieną kiekvienoje demonstrantų judėjimo vietoje. Be to, padaryta valdžios ir demonstrantų veiksmų teisinė analizė. Susidaro pakankamai aiškus supratimas, kas gi ten atsitiko.

Iš ataskaitos išryškėja provokatorių, ėjusių demonstrantų kolonose, vaidmuo. Tie jauni žmonės išoriškai atrodė kaip kokie anarchistai, tačiau tokie, sprendžiant iš visko, nebuvo. Būtent jie provokavo jėgą, mėtė iš anksto išrinktus asfalto gabalus. Tie juodai apsirengę žmonės su juodomis kaukėmis turėjo kontaktą su policija, jie ne tik kalbėjosi su omonininkais, bet kai kada atsidurdavo ir už užtvaro. Nė vienas iš jų nebuvo areštuotas. Jų netikrino praėjime. Mes, ataskaitos skaitytojai, darome išvadą: tai buvo žmonės, tarnaujantys specialiosioms tarnyboms. Viskas buvo suplanuota iš anksto – tai buvo provokacija.

Visuomenė turi žinoti, kas vyko, nes iki šiol lieka didelė painiava. Žmonės, nebuvę mitinge, nieko nežino nei apie provokatorius, nei apie policijos veiksmus, žodžiu, daug painiavos. Todėl reikalingas paaiškinimas, ir ne tik faktų išaiškinimas, bet ir teisinis vertinimas. Visa atsakomybė dėl situacijos tenka valdžiai, kuri visa tai surengė, ir specialiosioms tarnybos, kurios tai išprovokavo.“

Politikas Aleksejus Navalnas: „Šiuo metu aš esu Kovos su korupcija fonde, ir visai netoli nuo čia – Maskvos miesto Zamoskvoreckio teismas, kuriame prieš kelis mėnesius buvo paskelbtas nuosprendis Maksimui Luzianinui. Jam skyrė ketverius su puse metų laisvės atėmimo. Aš kelias valandas sėdėjau teismo salėje, kol teisėjas ypatinga tvarka nagrinėjo bylą, laukiau nuosprendžio. Viena vertus, tai buvo panašu į įprastą teismą: verkiantys giminaičiai, slogi atmosfera, žmogus už grotų, suprantantis, kad jį dabar pasodins. Antra vertus, buvo kažkas nebūdinga įprastiems baudžiamiesiems procesams, nes kiekvienas, buvęs teismo salėje – ir pats Maksimas Luzianinas, ir jo giminės, ir mes, ir teisėjas, ir sargyba, ir antstoliai, - visi labai gerai suprato, kad jį sodina už nieką. Luzianinas buvo pirmasis, gavęs realų nuosprendį. Aš noriu pasakyti net ne tai, kad mes turime būti solidarūs su Maksimu, kad jis sėdi už mus visus – tai ir taip aišku, bet tai, kad tam tikra prasme mes pasodinome Maksimą Luzianiną. Juk negalima pasodinti žmogaus už nieką, jei su tuo nesutinka dauguma gyventojų. Jei visi būtų su tuo nesutikę ir išėję į gatves, Maksimas jau būtų laisvėje. Esminis klausimas - solidarumas, mūsų pozicija. Visa tai kalbu tam, kad lozungas „vienas už visus ir visi už vieną“ neturi skambėti kaip susišūkavimas. Tai – veiksmų vadovas.“

2013 metų gegužės 6 dieną Bolotnajos aikštėje vyks nauja masinė pilietinė akcija, kurios šūkis - „Už laisvę!“ Vienas pagrindinių reikalavimų – Rusijos politinių kalinių išlaisvinimas. O valdžia turi iš naujo įvertinti savo požiūrį į tai, kas prieš metus atsitiko Jakimanko gatvės ir Bolotnajos aikštės prieigose.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šalinis: www.svoboda.org/