Sirija: vaisių kvapo mirtis

Kas nuodija taikius gyventojus dujomis?

Vakarai apkaltino Bašaro al Asado režimą rugpjūčio 21 dieną Damasko prieigose panaudojus cheminį ginklą. Dėl to žuvo nuo 1 000 iki 1 800 žmonių, – tiek daug civilių gyventojų vienu metu dar nebuvo žuvę per visą Sirijos konfliktą. Šalyje buvę Jungtinių Tautų ekspertai kol kas neatsakė į klausimą, kuri pusė panaudojo nuodingąsias medžiagas ir kokios būtent dujos buvo panaudotos. The New Times duomenimis, buvo panaudotos dujos tabun (cianofosforo rūgšties dimetilamido etilo eteris, netirpstantis vandenyje, bet gerai tirpstantis organiniuose junginiuose, – vert. past.), o tai yra tiesioginis tarptautinės konvencijos, draudžiančios cheminio ginklo naudojimą, pažeidimas.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas perspėja NATO dėl karinės intervencijos Sirijoje, kuri, sprendžiant iš kai kurių šaltinių, gali prasidėti artimiausiu metu. The New Times, pasitelkęs liudytojus, diplomatus ir ekspertus, aiškinosi, kas įvyko rugpjūčio 21 dieną Damasko prieigose.

Daraja, Kabunas, Charasta, Chamurija, Kafr Batnas, Ein Tarma, Arbenas – rytiniai Damasko priemiesčiai, apgyvendinti sunitų. Šią aglomeraciją dar vadina Guto oaze. Iki rugpjūčio 21 dienos ten gyveno apytiksliai penki tūkstančiai žmonių. Cheminė ataka sunaikino penktąją gyventojų dalį. Nežinodami, kaip elgtis tokioje situacijoje, – civilinės saugos čia niekas nemokė, – moterys, seniai ir vaikai slėpėsi namų rūsiuose. Ir ten mirtis juos ištiko dar greičiau – juk dujos sunkesnės už orą. Kai kurie degino laužus tikėdamiesi, kad ugnis ir dūmai permuš aitrų saldų kvapą, nuo kurio kiekvieną minutę darėsi vis sunkiau kvėpuoti. Tačiau ir nuo laužų darėsi vis blogiau...

Kaip tai buvo

Esamas Aliualis, Kafr Batno gyventojas, opozicijos aktyvistas: „Buvo apytikriai 5 valanda ryto, mes miegojome, ir staiga pasigirdo sprogimai, o vėliau pasklido tas kvapas, man sunku jį apibūdinti – ne dūmų, o kažko kito... Daugelis išbėgo į gatvę, kažkas ėmė šaukti... Aš mačiau pažįstamus, kaimynus, kai kuriems kraujavo rankos, kai kurie turėjo baltos spalvos nudegimus... Kafr Batno Alachas pasigailėjo, o štai ant Charastos ir Kabuno nukrito dvi ar trys raketos... Ten buvo daug sužeistų, mes mėginome juos išnešti iš namų, tempėme į kelią ir ten guldėme. Kiekvienoje gatvėje buvo greitai įrengti lauko medicinos punktai, tačiau atropino vis tiek visiems neužteko... Be to, buvo ir išdavikų. Mes prašėme jų išeiti ir padėti sužeistiesiems, bet jie taip ir neišėjo: išsigando, kad numirs nuo dujų...“

Lina Damas, namų šeimininkė, gyvena netoli Gutos: „Visų blogiausia, kad iš esmės neįmanoma išvažiuoti iš Gutos, aplink visur armijos postai, o viduje – nei ligoninių, nieko... Vaikiukai mirė šimtais.“

Kas tai buvo

Lina Damas: „Aš girdėjau, kaip paleido tas raketas, – šūvio aidas truko tris ar keturias sekundes, įprasti sviediniai taip neskrenda, mes jau išmokome atskirti... O vėliau pasklido saldus vaisių kvapas – žmonės iš karto ir nesuprato, kas tai yra.“

Ivanas Nasiras, Sirijos žmogaus teisių gynimo organizacijos Sham Network aktyvistas: „Iš pradžių visi nutarė, kad tai zarinas: pykinimas, traukuliai, dusulys, akivaizdūs simptomai... Tačiau zarinas nekvepia. O čia, kaip sako, buvo kvapas... Be to, daugelis apdegė, kažkam iš nosies pasipylė kraujas...“

Vilas Mirzajanovas, cheminių ginklų rusų specialistas, gyvena JAV: „Vaisių kvapas? Apskritai šiuolaikinės nuodingosios medžiagos taip nekvepia. Nebent ciano vandenilio rūgšties produktai arbe pati ciano vandenilio rūgštis, tai yra hidrocianidas. Jis, beje, naudojamas visose organinio stiklo ir kitų plastikų gamyklose, ir ne tik plastikų, bet ir vaistinių preparatų bei kitų prekių gamyboje. Taigi visiškai įmanomas ir toks scenarijus: atvežė į vietovę keletą balionų, atsuko ir kaipmat pabėgo...“

Kas ir dėl ko tai padarė

Esamas Aliualis: „Aš manau, Asado armija. Aš užpernai buvau Baba Amre (Chomso sunitų kvartalas – The New Times past.), ten kareiviai leido dujas mažose teritorijose, jiems tai ne naujiena...“

Aleksandras Lukaševičius, oficialus RF URM atstovas: „Raketa su nuodingosiomis cheminėmis medžiagomis buvo paleista į rytinį Damasko priemiestį iš smogikų užimtų pozicijų... Tai labai panašu į norą bet kokia kaina sukurti prielaidą iškelti reikalavimus Jungtinių Tautų saugumo tarybai stoti režimo priešininkų pusėje ir taip sutrukdyti sušaukti Ženevos konferenciją, kurios pasiruošimui rugpjūčio 28 dieną suplanuotas eilinis Rusijos ir JAV ekspertų susitikimas.“

Ivanas Nasiras: „Į Gutą buvo paleista ne viena, o penkiolika raketų. Be to, iš įvairių pozicijų. Gutą kontroliuoja Sirijos armija, o šūviai sklido iš pietryčių. Beje, tą pačią naktį netoli Gutos žmonės matė kareivius su dujokaukėmis – jie buvo iš anksto perspėti apie cheminę ataką... Be to, iš kur opozicija turės tokius sviedinius, jų lauko sąlygomis nepadarysi, pats nusinuodysi.“

Vasimas, Sirijos reguliariosios armijos kapitonas, pavardę pasakyti atsisakė: „Mes budėjome 21 dieną netoli Chamurijo. Už trijų šimtų metrų nuo mūsų teroristai įsirengė savo blindažus. Kokia gali būti chemija? Ar mes savižudžiai? Tai buvo savadarbis ginklas. Cheminė sudėtis kol kas nežinoma. Keletas mano kareivių po tos atakos apdegė... Tie šunys norėjo mus nunuodyti chemija, o paskui šaukti visam pasauliui, kad patys nukentėjo: „Jungtinės Tautos! Vakarai! Skubiai įsikiškite!“

Sebastianas, vienos Vakarų pasiuntinybės Damaske karinis atašė, atsisakęs pasakyti pavardę: „Nei politiniu, nei kariniu atžvilgiu ši akcija neturėjo prasmės. Nė viena iš konfliktuojančių šalių nebuvo ja suinteresuota. Į Damaską rugpjūčio 18 dieną atvyko grupė Jungtinių Tautų cheminio ginklo inspektorių – Asadui tokie skandalai nereikalingi. Opozicijai – taip pat, nes gali paversti niekais siekius Ženevoje. Diplomatija – tai taip pat šansas ir opozicijai. Europa jokia forma nėra pasiruošusi įsikišti į Sirijos konfliktą jėga, kad ir ką kalbėtų Londone arba Paryžiuje. Taigi greičiausiai Gutos ataka – kažkokios trečios šalies darbas. Tai visiška provokacija.“

Vilas Mirzajanovas: „Sirijoje yra atsargų ir paprasto zarino, ir zarino binaraus ginklo pavidalu. Taip pat yra šiokių tokių iprito atsargų, VX dujų – vadinamojo „33 produkto“. Kad zarinas būtų panaudotas kaip binarus ginklas (sviedinys arba raketa, skrendantys į tikslą), reikia sumaišyti du komponentus: izopropilo spiritą ir metilfosfono rūgšties diftoranhidridą. Sumaišyti du prekursorius (medžiaga, dalyvaujanti cheminėje reakcijoje norint gauti kitą medžiagą, – The New Times past.) gali tik kvalifikuotas personalas, neapmokyti žmonės gali paprasčiausiai patys nusinuodyti. Antrasis Sirijoje esantis prekursorius greičiausiai yra pagamintas Rusijoje, – saugiai ir efektyviai jį gaminti nėra taip paprasta, Sirija, sprendžiant iš visų požymių, to nėra pasiekusi. Antra, siuntimo priemonės, tai yra minosvaidžiai ir pabūklai, galimas dalykas, lėktuvai. Galima drąsiai tvirtinti, kad jie pagaminti Rusijoje. Žodžiu, rusų specialistai neblogai padirbėjo Sirijoje... Reikalas tas, kad „33 produkto“, kaip ir zarino gamybos prekursoriaus, tiekimas – šiurkštus tarptautinės konvencijos cheminio ginklo uždraudimo pažeidimas. Ir dabar Jungtinių Tautų inspektoriai turi apie tai pasakyti aiškiai, jei jiems, žinoma, neuždraus to padaryti.“

Vienos Sirijos ministerijos valdininkas (griežtai anonimiškai): „Taip, tai padarėme mes... Tiesiog kad apgintume Gutą nuo „musių“. Blogiau nebus, tik geriau. Tegu tie šunys loja, ką nori, – jais (opozicija) vis tiek niekas nepatikės, kad tai buvome mes.“

Zarinas – nervus paralyžiuojanti nuodingoji medžiaga, bespalvis judrus skystis. Patekusi ant žmogaus odos, aprangos, avalynės ir kitų porėtų medžiagų, greitai į jas įsigeria. Grynas zarinas praktiškai neturi kvapo, todėl, esant didelei koncentracijai, kuri lengvai susidaro lauko sąlygomis, organizme gali greitai ir nepastebimai susikaupti mirtina dozė. Naudojamas trumpų artilerijos ugnies atakų būdu, raketų ir taktinės aviacijos smūgiais. Pagrindinė kovinė būsena – garai. Zarino garai, esant vidutinėms meteorologinėms sąlygoms, gali pasklisti pavėjui iki 20 kilometrų nuo panaudojimo vietos. Vasarą zarinas išsilaiko iki kelių valandų, žiemą – iki dviejų parų. Apsaugos priemonės nuo zarino yra dujokaukės, taip pat priešnuodžiai, tarp jų – atropinas.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: http://newtimes.ru/articles/detail/70173