Siūloma atgaivinti Panevėžio ir Šiaulių dvimiesčio idėją

Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu bendrovė "Lyderio grupė" parengė miesto metropolinės įtakos zonos studiją. Tai viena šiuo metu rengiamo Panevėžio plėtros 2014-2020 metų strateginio plano dalių.

Studija siekta išanalizuoti svarbiausias Panevėžio, kaip metropolinio centro, įtakos sritis Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskričių kontekste, numatyti prielaidas išnaudoti miesto konkurencinius pranašumus sėkmingai plėtrai, galimybes konkuruoti Lietuvoje ir būti stipriu partneriu gretimiems regionams.

Apibendrindami Panevėžio ir Šiaulių metropolių analizę studijos rengėjai padarė išvadą, kad siekdami didesnės plėtros ir įtakos abu miestai turi atgaivinti dipolio idėją, kurti bendrą metropolinę zoną.

"Tam būtų panaudotos abiejų miestų stipriosios savybės. Tarkim, Panevėžio stiprybė - itin reikšminga "Via Baltica" automagistralė, daugiau tiesioginių užsienio investicijų, daugiau įmonių linkusios diegti inovacijas, didesnė darbo vietų pasiūla. Šiaulių pranašumas – geresnė demografinė situacija, Zoknių oro uostas, aukštojo mokslo potencialas. Būtent bendra veikla ir siekiai įvairiose srityse (logistikos, geležinkelio transporto, investicijų, darbo jėgos mobilumo ir kt.) abiem miestams padėtų tapti dominuojančiu metropoliniu centru šalies šiaurinėje dalyje", - sako savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Pasak rengėjų, šiuo metu Panevėžio metropolinei zonai priskiriamas Panevėžio miestas ir rajonas. Tačiau miesto įtaka jaučiama toliau - Pakruojo, Kupiškio, Pasvalio rajonuose (iš dalies - Anykščiuose ir Radviliškyje). Priežastis - Panevėžyje didesnė paslaugų, prekių, pramogų, darbo pasiūla ir panašiai. Manoma, didmiesčio įtaka jaučiama apie 50 km spinduliu, o stipriausia - 15 kilometrų spinduliu, kur esančias gyvenvietes galima laikyti priemiesčiais. Bendras metropolinės zonos plotas - 4 200 kvadratinių kilometrų, gyventojų - 242 tūkstančiai.

Panevėžio metropolinės įtakos zonos studija – ketvirtoji, rengiant 2014-2020 metų miesto strateginės plėtros planą. Šiuo metu baigtos 3 studijos - švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos, viešojo keleivinio transporto infrastruktūros plėtros, kultūros plėtros.

Sutaupius lėšų per viešuosius pirkimus, pradėtos rengti dar 2 galimybių studijos - miesto viešųjų erdvių patrauklumo panaudojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo, plėtros ir aplinkos apsaugos.

Miesto plėtros strateginiam planui parengti (su 6 studijomis) skirta daugiau kaip 278,5 tūkstančio litų Europos Sąjungos parama. Bendra projekto vertė – per 327,7 tūkstančio litų.

panevezys.lt | ekspertai.eu