Įsisiubuojant taip vadinamo Vilibor aferos tyrimui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pranešė, kad Marius Jurgilas, vienas iš LB valdybos narių, elektoriniu paštu atsiuntė, o vėliau viešai paskelbė kvietimą diskutuoti apie Vilibor.
„Atrodo, žaidimai ir viešinimai tęsiasi, todėl skelbiu ir aš savo atsakymą jam: Įdomus kvietimas, turint omenyje sunkiai suvokiamus epitetus („marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, „naudingi idiotai“, „kurmiai“, „ŽALIEJI žmogeliukai“ ir kt.), kuriais jūsų kolegos leido ir toliau leidžia sau apibūdinti tai, kas daroma Seime.
Manau, kad centrinio banko pareigūnams tai nėra leistina.
Ar taip nediskredituojama ši svarbi institucija ir jos nepriklausomas statusas?
Įdomu, kaip reaguotų britų parlamentas ir spauda, jei ką nors panašaus sau leistų p. M. Carney (Anglijos centrinio banko, kuriame yra dirbęs M. Jurgilas, vadovas)?
Gal norite viešai padiskutuoti apie tai, prieš kalbantis apie konkrečias temas ir problemas?
Na, o pasiūlymą diskutuoti Lietuvos banke vertinu arba kaip visiško „moralinio aklumo“ požymį, arba kaip bandymą „trolinti“.
Taip jau sutapo, kad tuo metu, kai atsiuntėte laišką, buvo publikuotas tekstas apie Vilibor.
Tad jei manote esant prasminga, gal galėtumėte viešai atsakyti į tekste išdėstytus argumentus?“, - visuomeniniuose tinkluose kausimą uždavė politikas.
Vėliau S. Jakeliūnas informavo, kad „Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas alfa.lt laidoje rimtu veidu pranešė, kad turi išsaugojęs mūsų susirašinėjimą 2014 m. spalio mėn., kuomet žiniasklaidoje skambėjo Swedbanko Prime būsto palūkanų skandalas“.
„Ir, kad atėjus laikui, šis pikantiškas susirašinėjimas bus paviešintas. Įdomu. Nes didžioji dalis susirašinėjimo su juo, o taip pat ir su tuometine jo pavaduotoja I. Šimonyte buvo paskelbta 2015 m. vasario mėn. apybraižoje „Swedbanko byla“. Swedbankas euro įvedimo proga ketino padidinti palūkanas daugiau kaip 7000 būsto paskolų gavėjų. Priminsiu, kad pasinaudojant euro įvedimu nebuvo galima didinti kainų. Niekam. Buvo priimtas Euro įvedimo įstatymas, verslo asociacijos ir Vyriausybė iškilmingai pasirašė „Geros valios memorandumą“. Bet Swedbankas norėjo būti išskirtinis. O Lietuvos bankas (įskaitant ir už paslaugų priežiūrą ir vartotojų teises atsakingą valdybos narę I. Šimonytę) sakė, kad viskas šiaip OK, tik reikia truputį kitaip apie tą kainos (palūkanų) didinimą informuoti klientus. Apybraižoje minimas susirašinėjimas bei pokalbiai telefonu ir su tuometiniais motininio Swedbanko Švedijoje vadovais. Buvo rimti reikalai, rimti laiškai ir pokalbiai. Buvo grasinančių užuominų iš Valiūno kontoros advokato, Swedbankas ir LB galėjo pateikti ieškinį man. Gal dabar abu gailisi, kad tuomet to nepadarė. Gal dabar nebūtų viso to „beprasmiškiausio“ krizės tyrimo ir dar vieno palūkanų – VILIBOR – skandalo. Ir šiuo atveju, kaip ir PRIME, LB ir vėl nemato jokių problemų – kaip ir tendencija kažkokia, ar kaip čia suprasti? Jei Vasiliauskas ir Kuodis (pasak jo, tai juk visai kitoks LB, nei Šarkino laikų) viso to dar neskaitė, tai prašom, pasiskaitykite. O pasiskaitę paskelbkite ką nors tokio, kad būtų taip stipru, na, kad man ir visiems kitiems taptų viskas aišku. Nekantriai laukiu, būkit žmonės, nekankinkite“, - parašė S. Jakeliūnas.
Susiję:
Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo instrukcijos pavaldiniams, kad šeima nebūtų ištampyta po vieną
Naujausi
Naujausi komentarai
Tik mąstantiems
IP 79.139.247.238 | 23:47:04
Susiradau internete tą Čiurlionio paveikslą “Karalių pasaka”, apie kurį rašo savo straipsnyje G.Jakavonis. Rimtą mįslę uždavė autorius. Paskaitykite paskutinę straipsnio pastraipą. Parašyta, kad paveiksle Du karaliai, Čiurlionis pavaizdavo du karalius, laikančius lietuvišką sodybą. Pažiūrėkit į pav...