Skambantys „Garsų peizažai“

Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė kovo 21 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą vyks smuikininkės Rusnės Mataitytės rečitalis „Skambantys peizažai“.

Ši puiki atlikėja žavi idealia intonacija ir frazuotės elegancija. Tvirtus smuikavimo meno pagrindus ji įgijo studijuodama Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, dalyvaudama tarptautiniuose konkursuose įgijo sceninės patirties. Plačią koncertinę veiklą: solinius rečitalius, grojimą fortepijoniniame trio „Kaskados“ bei „Gaidos“ ansamblyje, pasirodymus su orkestrais ji daug metų sėkmingai derina su pedagoginiu darbu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Lyg srauni, greitai tekanti upė bėga Rusnės dienos, dar skiramos šeimai ir dailei.

Įvairialypiais talentais apdovanotai menininkei koncerte talkins kolega Mindaugas Bačkus, tad vakaro metu skambės ne tik kūriniai smuikui solo, bet ir smuiko bei violončelės duetai.

„Seniai noriu pagroti kartu su Mindaugu“, – teigė Rusnė, siūlydama koncerto programą. Taip joje atsirado George‘o Friderico Handelio  / Johano Halvorseno bei Bohuslavo Martinů opusai. Jie seks po solinio smuikininkės pasirodymo, kuriam ji pasirinko Johanno Sebastiano Bacho ir lietuvių autorių kūrinius.

Atlikėja pripažįsta, kad jai „įdomūs visi stilistiniai muzikos pokyčiai. Nuo istorinių, turinčių šimtmečių suformuotas atlikimo tradicijas, iki šiandienos, kurias kuriame mes patys.“

Rusnė jaučiasi laiminga, galėdama kurti tas tradicijas pati. Pernai rudenį festivalyje „Iš arti“ ji sugrojo net šešias naujas, jai dedikuotas lietuviškas kompozicijas. Tarp jų buvo Vidmanto Bartulio, Loretos Narvilaitės, Vytauto Germanavičiaus opusai, kuriuos ji įtraukė ir į koncerto Klaipėdoje programą.

V. Bartulis savo kūrinio „Tas pats peizažas“ anotacijoje rašo: „Pjesė skirta Rusnei Mataitytei, nuostabiai interpretatorei. Nostalgiškas peizažas, kuriame atgyja seni kvapai, žvaigždžių padėtys danguje, lapų šlamėjimas ir ramybės ilgesys…“
Poetiškas V. Germanavičiaus kūrinys „Šiąnakt mano šešėlis išnyksta sienoj“ parašytas remiantis senovės japonų poetų tekstais. Pasak autoriaus, „šešių haiku poetiniai tekstai, muzikiniai garsai ir spalvos jungiami į vientisą kūrinio struktūrą. Išbarstytos metaforos kuria aliuziją į šio pasaulio laikinumą, trapumą ir grožį. “

Virtuozinis L. Narvilaitės pjesės „Banga palydi paukščio skrydį“ pobūdis, neramiai banguojanti muzikos tėkmė, netikėti jos posūkiai ir akcentai atspindi permainingą laikmečio pulsą. Ekspresyvi pominimalistinė kūrinio stilistika šiek tiek susijusi ir su neoromantine tradicija.

Į koncerto programą R. Mataitytė įtraukė ir Vytauto Barkausko „Partitą“ smuikui solo. Jau daugiau nei 30 metų ją griežia įvairūs pasaulio smuikininkai, įrašę net į septynias kompaktines plokšteles. Tai retas intensyvaus ir ilgo kūrinio gyvenimo scenoje pavyzdys. Penkių kontrastingų dalių V. Barkausko „Partitoje“ ne tik išlaikomos XVI–XVII amžių siuitos tradicijos, bet ir jaučiamos aliuzijos į ryškiausius XX a. šokių ritmus bei charakterius. Partitos muzika išraiškinga, kupina efektingo virtuoziškumo, mėgstama tiek atlikėjų, tiek klausytojų.

Kovo 21-ąją kviečiame pasigėrėti skambančiais „Garsų peizažais“!

KKS inf.