Socialdemokratai: kurčiųjų bendruomenės problemos turi būti ne tik išgirstos, bet ir sprendžiamos

Šiandien Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija surengė konferenciją, skirtą Tarptautinei kurčiųjų dienai bei projekto „Seimas gyvai: viena diena su LR Seimo nariu“ atidarymui bei veiklų aptarimui. 

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Lietuvos jaunimo kurčiųjų asociacija drauge su Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacija Seime pristatė vienos dienos projektą. Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į klausos negalią turinčių žmonių problemas, atskleisti būdus, kaip padėti jiems tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, sudaryti sąlygas Lietuvos jaunimo kurčiųjų asociacijos nariams susipažinti su Seimo darbu.

Lietuvoje neįgalūs asmenys sudaro 7 proc. visų gyventojų, tuo tarpu klausos negalią turintys asmenys sudaro 4-6 proc. visų neįgaliųjų. Klausos negalią turintys asmenys Lietuvoje susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis,  apie kurias visuomenė turi žinoti ir padėti jas spręsti. 

„Džiaugiuosi, kad Seimo socialdemokratų frakcijos nariai prisidėjo prie šio projekto. Šiandien socialdemokratai su praktikantais, jaunimo organizacijos nariais drauge dirbs komitetuose, komisijose. Seimo nariai turės galimybę dar geriau įsigilinti į kurčiųjų bendruomenės iškeltas problemas, ieškoti sprendimo būdų, o jauni, klausos negalią turintys žmonės susipažins su Seimo narių darbu, jų kasdienybe, pamatys, kaip dirba įstatymų leidžiamoji valdžia iš vidaus bei pajus, ką reiškia būti Seimo nariu“, – konferencijoje kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Raminta Popovienė.

Pasak Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidentės Monikos Kumžaitės, tokio pobūdžio projektas – pirmasis kurčiųjų bendruomenės istorijoje. Kurčiųjų ir girdinčiųjų kalba yra skirtinga. Dėl to gestų  kalba yra tas pagrindinis tiltas, jungiantis girdinčiųjų ir kurčiųjų pasaulius. Šiandieninis projektas labai aiškiai leis tai pajusti ir suprasti.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytas Pivoras įsitikinęs, jog socialdemokratų organizuotas projektas yra geras pavyzdys kurtiesiems ir kurčiųjų bendruomenei, kurią vienija apie 40 tūkst. narių. Gestų kalba, kaip kurčiųjų kalba buvo pripažinta 1995 metais. 20-etį mininti kurčiųjų bendruomenė po truputį integruojasi į girdinčiųjų bendruomenę. Įsteigti kurčiųjų reabilitacijos centrai, kurie jau švenčia 15-os metų jubiliejų. Nors kurčiųjų bendruomenės veikia 56-iose savivaldybėse, tačiau problemų dar yra.

„20-yje savivaldybių dar nėra sudaryta sąlygų kurtiesiems integruotis į visuomenę. Kad kurčiuosius pasiektų informacija, ji mums turi būti pateikiama tinkama forma – reikia titrų, vertėjų. Pagal galiojančią neįgaliųjų konvenciją – 2,9 ir 20 punktai numato kurčiųjų teisę gauti informaciją prieinama forma. Lietuvoje toje srityje pasiekta labai mažai. Lietuvos nacionalinis transliuotojas yra šiek tiek pritaikęs informacijos pateikimą gestų kalba ir titrais. Tačiau Europos Sąjungos valstybėse 60-70 proc. eterio laiko informacija pateikta gestų kalba arba titrais. O Lietuvoje tam skirtas labai mažas procentas“, – esamas problemas įvardijo kurčiųjų draugijos prezidentas V. Pivoras.

Kaip teigė Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė, šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti penki gestų kalbos vertėjų centrai. Viso Lietuvoje yra apie 110 gestų kalbos vertėjų ir apie 8 tūkst. kurčiųjų.

„Vertėjų mums trūksta. Darbo krūvis labai didelis. Kurtieji vis dažniau stoja į universitetus, jie turi savo tikslus, siekia karjeros, dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Esame labai glaudžiai susiję su šia bendruomene. Šiandien į Seimą iš visos Lietuvos atvyko 16 gestų kalbos vertėjų. Žinant, kad jų iš viso yra 110, tai tikrai labai didelis skaičius“, – konferencijoje kalbėjo R. Leonavičienė. Pasak gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentės, Vyriausybė daug yra padariusi, daug investavo į centrų steigimą, didino gestų vertėjų etatus. Anksčiau, kai tik buvo įsisteigti gestų vertėjų centrai, vienam vertėjui tekdavo apie 120 kurčiųjų. Po to buvo iškeltas tikslas pasiekti 1 vertėjui – 70 kurčiųjų. Dar vėliau buvo numatyta, kad vienam vertėjui būtų 40 kurčiųjų, bet atėjus krizei, nuo 2013 metų, papildomų vertėjų etatų nebeduodama. Ši profesija labai sudėtinga. Reikalavimai iškelti labai aukšti, o atlyginimas  – minimalus.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) pirmininkas Ramūnas Burokas pasidžiaugė projektu, kuris vyksta jau treti metai. „Ankstesniais metais daugiausiai dirbdavome su moksleiviais, dabar pakvietėme daugiau žmonių dalyvauti. Norime parodyti Seimą, kaip atvirą žmonėms instituciją. Neretai valstybinės institucijos apaugusios įvairiais stereotipais, mitais, norime tuos mitus prasklaidyti. Kitas tikslas – parodyti, kaip veikia įstatymų leidyba, kaip veikia įstatymų priėmimo procedūros, kaip atstovaujama įvairioms interesų grupėms. Jūs esate labai svarbi interesų grupė. Todėl turite žinoti, matyti, tiesiogiai kontaktuoti su Seimo nariais tam, kad tos problemos, su kuriomis susiduriate, būtų tinkamai išspręstos“, – kalbėjo LSDJS pirmininkas R. Burokas.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėjėja Genovaitė Paliušienė akcentavo, kad šis projektas nesibaigs tik Seime. Projekte dalyvaujantys kurtieji  pakviesti į Vyriausybės rūmus ne tik ekskursijai, bet ir pakankamai aštriai diskusijai. Vėliau kurčiųjų laukia susitikimas su Premjeru Algirdu Butkevičiumi. Pasak G. Paliušienės, kurtieji visuomet kelia aktualius klausimus, žino ko labiausiai trūksta. Teisiniai dokumentai yra parengti ir planai vykdomi. Norėtųsi didesne apimtimi, bet kaip ir visas sritis, viską lemia finansai. Kasmet, kad ir nedideliais tempais, bet planuojamos lėšas kurtiesiems didinamos., Gestų kalbos vertėjai yra įtraukti į  darbuotojų, dirbančių socialinį darbą skaičių. Todėl jiems, kaip ir visiems socialiniams darbuotojams, LR Vyriausybės nutarimu, bus padidinti atlyginimai.

Su jaunimu Vyriausybėje planuojama aptarti titravimo problemas, tarnybos 112 prieinamumą, gestų kalbos plėtojimo galimybes, gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimą nuotoliniu būdu ir kt. klausimus.

„Pasaulinei kurčiųjų dienai skirto projekto tikslas – dar geriau susipažinti su esama situacija, atkreipti visuomenės, atsakingų institucijų dėmesį į jaunimo kurčiųjų bendruomenės iškeltas problemas ir ieškoti sprendimo būdų“, – svarbiausią socialdemokratų partijos frakcijos tikslą įvardijo Seimo narė R. Popovienė.