Siūlome interviu su vienu garsiausių pasaulio sociologų, Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriumi Manueliu Castellsu. Ne viena jo išsakyta mintis yra aktuali Lietuvos dabarčiai.
„Šiuolaikinėje visuomenėje galios pasiskirstymas priklauso nuo sugebėjimo kontroliuoti ne tik informaciją, bet ir bendravimą tarp žmonių, - "Laisvės" radijo („Svoboda“) laidai teigė Manuelis Castellsas. - Tačiau šiuolaikinės vyriausybės visame pasaulyje praranda šią kontrolę - patys žmonės informuoja vienas kitą ir koordinuoja savo veiksmus internete, formuodami galingus protesto judėjimus prieš senuosius socialinius institutus. Idėjos plinta kaip virusas, nuo vieno asmens iki kito, nuo vieno vartotojo iki kito. Nauji socialiniai judėjimai yra spontaniški ir be lyderių. Šie judėjimai iš esmės yra ne prievartiniai. Jie paveikia visuomenę lėtai, bet užtikrintai, kurdami naujas vertybes, ir tuo pačiu keisdami socialinę struktūrą.“
- Kaip valstybė turėtų reaguoti į tokius protestus? Gal būtų veiksmingos represijos?
- Nebūtų. Tai ne mano nuomonė, bet daugelio šalių patirtis. Jei į darbą paleidžiamos bombos ir tankai, žmonės atsako pilietiniu karu kaip Sirijoje.
- Tačiau jei kalbėtume ne apie areštus ir sušaudymus, o apie žiniasklaidos cenzūrą ar interneto kontrolę?
- Žinoma, tai kita kalba. Tačiau bet kuriuo atveju, jei judėjimas prasidėjo, jo neįmanoma sustabdyti. Jis ras būdų pakeisti visuomenę. Ar įmanoma kontroliuoti interneto laisvę? Taip, bet tai nėra labai veiksminga, nes techniškai sunkiai įgyvendinama. Vienintelis būdas - tiesiog išjungti internetą. Tačiau nė viena šalis negali to padaryti, nes tai tas pats, kaip išjungti elektrą. Neįmanoma atskirti "gero" ir "blogo“ interneto. Galima padaryti kaip Kinijoje: jei nepatinka kas nors internete, jie gaudo asmenį ir siunčia jį į kalėjimą. Tai nėra gera žmogui, bet jo žinia nesibaigia, ji tęsia savo kelią. Galima užmušti kalbantįjį, bet neįmanoma užmušti jo pasisakymų.
- Kaip valstybė turėtų reaguoti į stiprėjančius protestus?
- Jei valstybėje yra problemų su laisve, tuomet sunkumai užsitęs. Nes žmonės per internetą gauna informaciją, bendrauja vieni su kitais, kuria savo žiniasklaidos priemones ir savo socialinius tinklus, kurie tampa iššūkiu valstybei. Vienintelė išeitis valstybėms interneto laisvės sąlygomis - atidaryti politinio dalyvavimo kanalus, pripažinti, kad tai, kas dabar laikoma demokratija, daugeliui žmonių nekelia pasitikėjimo. Žymi Europos ir Amerikos išsivysčiusių šalių piliečių dalis - nuo trečdalio iki pusės gyventojų - sutinka su protesto judėjimų idėjomis, tačiau nebūtinai nori juose dalyvauti. O tai reiškia, kad politinės sistemos privalo tapti atviresnės. Politinė klasė nebegali būti atskira kasta, izoliuota nuo likusios visuomenės dalies. Antraip rasis vis daugiau radikalių socialinių judėjimų. Tai vyksta visose šalyse.
- Tad Jūs manote, kad reikia ieškoti naujų demokratijos formų?
- Būtent. Ne naikinti egzistuojančias, bet papildyti jas elektronine demokratija, dalyvaujamąja demokratija vietos lygmeniu, finansų skaidrumu, vykdant bankų veiklos kontrolę. Artėja galas tokiai demokratijai, kai kas ketverius metus jūs balsuojate rinkimuose, kurių rezultatus lemia žiniasklaida, kontroliuojamos institucijos ir didelės verslo korporacijos. Kažkas panašaus vyko XIX a. pabaigoje, kai jau buvo demokratija, tačiau moterys ir socialinės mažumos negalėjo balsuoti. Dabar esame pažengę į priekį, tačiau neturime demokratijos, tinkamos interneto amžiui. Arba demokratinės institucijos atsivers visuomenei ir taps skaidresnėmis, arba visuomenėje kils rimti konfliktai ir netgi smurtas.
- Tačiau kokios šios naujos dalyvavimo formos?
- Žmonės dabar jas išradinėja.
- Ar šios formos įvairiose šalyse turi būti skirtingos?
- Taip, tačiau įvairių šalių judėjimai susisiekia vieni su kitais ir kiekvienas iš jų žino viską, kas vyksta kitur, nes dėl interneto visa patirtis yra bendra. Kaip prasidėjo judėjimas „Occupy Wall Street“ (“Užimk Volstritą“)? 2011-ųjų pavasarį vyko protestai Ispanijoje. O Kanadoje, Vankuveryje, leidžiamas žurnalas „Adbusters” perteikė Ispanijos protestų patirtį ir rugsėjo 17 dieną paskelbė iniciatyvą "užimti Volstritą". Įdomu tai, kad niekas nepastebėjo, kodėl būtent rugsėjo 17 diena? Tai - JAV Konstitucijos diena, kurios Amerikoje jau niekas nežino, ir regis, kad ji niekam nerūpi. Tačiau tai labai svarbu, nes šis judėjimas užsiima Amerikos Konstitucijos principų atkūrimu, nes jie, kaip sako protestuotojai, buvo visiškai užmiršti. Pavyzdžiui, pinigų ir galios atskyrimas. Judėjimas "Occupy" JAV prasidėjo nuo vieno reikalavimo: kurti įstatymus, kurie neleistų finansinėms institucijoms kištis į politinį procesą. Egipte jis buvo vadinamas "Šalin diktatūrą", o Amerikoje - "Šalin pinigų diktatūrą."
- Dauguma. JAV apie 40 procentų eilinių piliečių palaiko "Occupy" idėjas. Tarp politikų - niekas, net Obama, nes jų darbui gresia pavojus. Protestuotojai sako: "Politikai - išeikite, o mes viską pakeisime."
- Bet 40 procentų - tai ne dauguma.
- Taip, o būtinas daugumos palaikymas, kad sistema pradėtų keistis. Tai atsitiks, kai visa šalis pradės mąstyti kitaip. Ne 50, o 90 procentų.
- Reikia laiko. Jeigu gyventojų dauguma nepalaiko visuomenės protestuotojų pozicijos, didėja susipriešinimas ir nevyksta pokyčiai. Ir čia slypi problema. Egzistuoja įvairių revoliucijos formų. Girdėdami apie revoliuciją, žmonės paprastai galvoja apie smurtą, tačiau tai gali būti tiesiog pilietinis nepaklusnumas. Gandhi Indijoje pradėjo nuo to, kad tūkstančiai žmonių brido į jūrą, kad išgautų druską iš jūros vandens. Didžiosios Britanijos valdžios institucijos draudė taip elgtis, tai buvo valstybės monopolijos pažeidimas. Bet žmonės nepakluso ir šis rezistencijos aktas pakeitė viską. Kas yra visuomenės druska šiandien? Pinigai, bankai ir finansai! Todėl "Occupy" dabar užsiima keliais dalykais: kuria kooperatyvus su savais produktais, organizuoja natūrinių mainų tinklus, alternatyvią valiutą. Atsiranda socialinė valiuta, kuri naudojama tam tikrose bendruomenėse. Vystosi laiko bankai: galite praleisti tris valandas mano naudai, aš praleisiu tris valandas jūsų naudai. Idėjos esmė - atsikratyti pinigų. Nors su tuo sutinka mažuma, tačiau šalininkų skaičius sparčiai didėja. Amerikoje bankus kuria vietos bendruomenės. Žmonės ėmė reikalauti, kad vietos valdžios institucijos atsiimtų pinigus iš didžiausių JAV bankų, pavyzdžiui, Chase Manhattan. Buffalo mieste vietos socialiniam judėjimui tai pavyko pasiekti - visi pinigai bus paiimti iš Chase Manhattan ir deponuojami vietos banke, kurį valdo specialus kooperatyvas. Demonstrantai nuo protestų pereina prie konkrečių veiksmų, kad pakeistų visuomenę nuo apačios - ne ideologijos, bet kitokio gyvenimo prasme.
- Tačiau grįžkime prie demokratijos. Kokiomis priemonėmis reikia ją atnaujinti?
- Tik internetu. Skleisti informaciją, vystyti atvirą diskusiją ... Tačiau visa tai daroma. Jei valdžios institucijos stengsis tai sustabdyti, tada tokia sąjunga kaip, pavyzdžiui, „Anonimous“ gali blokuoti saugumo organų svetaines. Interneto eismas egzistuoja skirtingais lygmenimis. Jei valdžios institucijos naudotų kibernetines atakas, tuomet ir prieš juos bus panaudoti kibernetiniai antpuoliai.
Iš rusų kalbos vertė Tomas Viluckas
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
