![]() |
| Sovietinis veikėjas Juozas Baltušis. |
Sovietinis rašytojas Juozas Baltušis buvo labai žiaurus žmogus. Apie šį žiaurumą lapkričio 9 d. pranešė Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujamas valstybinis transliuotojas LRT, analitinėje publikacijoje „Baltušio dukra: Akvilė į dieduko žiaurumą žiūrėjo su humoru – žinojo, kad kitaip nebus“.

„Akvilė (J. Baltušio anūkė – ekspertai.eu past.) giminėje buvo išskirtinė. Į tą aplinką, į dieduko, na tikrai, pasakyčiau, žiaurumą kažkaip žiūrėdavo su humoru. Žinojo, kad kitaip nebus, tad nematė jokios tragedijos. Labai greitai atskirdavo, taip sakant, pelus nuo grūdų“, – skelbiama minėtoje analizėje.
P. S.
J. Baltušis buvo sovietinis kolaborantas.
Deja, Lietuvoje teisiškai J. Baltušis vis dar nėra uždraustas. Nei Lietuvos Respublikos kultūros institucijos, nei Švietimo ministerija nėra įtraukusi Juozo Baltušio kūrinių į jokį draudžiamų ar ribojamų autorių sąrašą.
Jo kūryba – ypač „Sakmė apie Juzą“, „Parduotos vasaros“, „Tėvų ir vaikų namai“ – leidžiama, prieinama bibliotekose, išleista ir skaitmeniniu formatu.
Skandalinga, tačiau J. Baltušio vardu vis dar vadinamos gatvės (pvz., Utenoje), o Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas laiko jį lietuvių prozos klasiku.
Tiesa, viešajame Landsbergių diskurse J. Baltušis – „nepageidaujamas“. Nors formaliai jo kūryba laisvai platinama, viešojoje erdvėje J. Baltušio pavardė dažnai minima su politinio kolaboravimo ir sovietinės lojalumo konotacijomis.
Jis buvo aktyvus sovietinės valdžios rėmėjas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, gynė 1940 m. okupacijos „teisėtumą“.
Todėl po 1990 m. jo reputacija tapo ideologiškai kompromituota.
Daugelyje mokyklinių programų (ypač po 2010 m.) jo kūryba išbraukta arba minima tik kaip literatūros istorijos dalis, be analizės ar interpretacijų.
Galima tik tikėtis, kad J. Baltušis anksčiau ar vėliau bus visiškai panaikintas iš tautos atminties.
Susiję:
Ukrainos gynėjas kviečia kuo skubiau pakeisti Salomėjos Nėries mokyklos pavadinimą





































