Ukrainą remianti „norinčiųjų koalicija“ gali palaipsniui silpnėti, skelbia „The Telegraph“. Pasitraukus vienam pagrindinių jos telkėjų Keir Starmer, o Emmanuel Macron kadencijai artėjant prie pabaigos, Europoje gali susidaryti lyderystės vakuumas.

Tuo metu laukia ir dabartinę paramos Ukrainai kryptį galintys keisti politikai, tarp jų Marine Le Pen. Tai dar nėra koalicijos žlugimo faktas, tačiau rimtas perspėjimas dėl jos ateities.

Šiame fone Lietuvos laikysena ypač tvirta. Lietuva neapsiriboja pareiškimais: 2026 metais Ukrainos saugumo ir gynybos paramai skiria 0,25 proc. BVP. Kartu su Islandija mūsų valstybė vadovauja Ukrainos Išminavimo koalicijai, telkia partnerius, finansavimą ir realią pagalbą. Tai konkreti, darbais pagrįsta Lietuvos lyderystė.

Lietuvos politikai rodo, kad nebijo kalbėti aiškiau, veikti greičiau ir reikalauti iš sąjungininkų daugiau, kai didžiosios sostinės delsia. Mažos valstybės politinis svoris matuojamas ne gyventojų skaičiumi, o drąsa, nuoseklumu ir gebėjimu telkti kitus. Būtent tokios lyderystės šiandien reikia Europai.

Lietuva šiandien yra ne Europos pakraštys, o viena tų valstybių, kurios moralinis aiškumas, drąsa ir nuoseklumas gali padėti išlaikyti viso žemyno kryptį.

Šaltinis: telegraph.co.uk, kam.lt

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.