Štrichas ir forma: In posterum

Šv. Jono gatvės galerijoje 2014 m. gegužės 21 d., 17 val. atidaroma garsaus menininko Eriko Varno darbų paroda „ŠTRICHAS IR FORMA: IN POSTERUM*“.

Šiandien žymiam XX a. Lietuvos menininkui – skulptoriui, medalininkui, portretistui, mąstytojui, visą gyvenimą skyrusiam taikos idėjai, pacifistinių pažiūrų perteikimui popieriaus lakštuose, drobėje, bronzoje, marmure, granite – būtų suėję 90 metų.

Autošaržas

Erikas Varnas gimė 1924 m. gegužės 19 d. Žitomire (Ukraina), matininko Rapolo ir Vandos Filomenos Varnų šeimoje, kuri 1926 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Ukmergėje. 1954 m. E. Varnas baigė Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, monumentaliąją tapybą. Tais pačiais 1954 m. surengė pirmąją personalinę savo darbų parodą. Po dešimties metų ryškus talentas buvo įvertintas – E. Varnas tapo Lietuvos (tuo metu LTSR) dailininkų sąjungos nariu (1964 m.). Kūrybos aruodai kasmet buvo papildomi medaliais, reljefais, biustais ir portretais.

1975 m. remdamasis archeologo žinomo plastinės rekonstrukcijos specialisto Vytauto Urbanavičiaus pagal M. Gerasimovo metodą atliktu tariamuoju Kristijono Donelaičio atvaizdu, Erikas Varnas sukūrė poeto biustą, saugomą Tolminkiemyje, Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus kriptoje. Taip pat Donelaičio pieštinis portretas, sukurtas Eriko Varno, menotyrininkų yra vetinamas kaip dvasingiausias iš keliolikos dailininkų sukurtų Donelaičio potretų, šiandien reprezentuojantis žymųjį Lietuvos poetą visose viešose erdvėse.

Erikas Varnas gyveno ir kūrė Vilniuje. Žmona Aldona Laguckaitė – Varnienė (1932–2011) – nusipelniusi tautodailininkė, rašytoja, vaikai – režisierius Titas Varnas (g. 1964), architektas Jonas Varnas (g. 1960). Erikui Varnui 1984 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas.

Anapilin likimo nukreiptas vos Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Erikas Varnas išlieka mūsų atmintyje ir meno archyvuose kaip kūrėjas, kaltu, pieštuku ir savo pasisakymais įamžinęs pasąmoningą sovietmečio gniaužtų slopintą žmonių troškimą gyventi absoliučios taikos sąlygomis, visuotinai nusiginklavus pasaulio galingiesiems. Dailininko pacifistinės pažiūros asiskleidžia per jo interviu su menotyrininkais, žurnalistais, per dienoraščius, eskizus ir žinoma pačius kūrinius. Net šeimoje (iš sūnaus Tito Varno prisiminimų) sūnums buvo kategoriškai neleidžiama žaisti „karo“, būdavo išmetami padovanoti šautuvėliai ir kita panaši vaikiška „karinė amunicija“. Skiepydamas taikos idėjas, menininkas laiškais bendravo ir buvo susitikęs su panašiai mąstančiu pasaulinę šlovę pelniusiu turkų poetu Nazimu Hikmetu, vėliau sukūrė jo portretą ir medalį, kuris dabar priklauso Lietuvos dailės muziejaus rinkiniams. Ten pat saugomi ir Eriko Varno kūriniai, skirti tautinio išsivadavimo judėjimo lyderiui, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkui Mahatmai Gandi, profesoriams Jonui Kuzminskiui ir Zigmui Žemaičiui, lietuvių išeivijoje JAV kūrusiems publicistui ir mokslininkui Antanui Bimbai bei dailininkui Vytautui Kazimierui Jonynui, Antikos pasakėčių kūrėjui Ezopui, Lenkijos astronomui ir švietėjui Martynui Počobutui, Lietuvos dainiui – poetui Pauliui Širviui, bronzos medaliai „Zodiako ženklai“ ir kiti unikalūs darbai.

Parodoje „Štrichas ir forma: in posterum“ eksponuojami dailininko piešiniai, medaliai, atskleidžiami kūrybos užkulisiai, leidžiantys stebėti meninio proceso virsmą į baigtinį meno kūrinį, kalbantį apie amžinas vertybes, išliekantį dėl mūsų ir ateinančių kartų.

*In Posterum (lot.) – vardan ateities