Suartinantys V. K. Slavinsko ir S. Straigio toliai

Šio mėnesio pradžioje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta dailininko Viliaus Ksavero Slavinsko ir skulptoriaus Sigito Straigio, per du bibliotekos aukštus išsidėsčiusi parodos „Artimi toliai“ ekspozicija. Sužinojus apie šios parodos atidarymą, pirmoji kilusi mintis, o kas gi čia bus bendro, kokia jungtis atsiras tarp šių, dviejų, gerai kauniečiams žinomų menininkų. Parodoje pasitinka gausus būrys, kaip įprasta, solidaus mastelio V.K. Slavinsko kūrinių - pavienių darbų, diptikų bei ciklų, žvilgsnis nukrypsta į S. Straigio skulptūras, sukurtas iš neabejotinai įvaldytų medžiagų medžio bei metalo. Tyrinėjant, gilesnio žvilgsnio reikalaujančius kūrinius, dėmesys susitelkia į Žaliakalnio menininkų trijulę, besiruošiančią pristatyti parodą, be parodos autorių, renginyje ir jų bičiulis, muzikos kūrėjas ir atlikėjas Edmundas Janušaitis, puikiai papildęs menininkų pasisakymus gitaros garsais bei itin artimais tekstais. Menininkų bendradarbiavimas parodos atidarymą pavertė maloniu, šiltu bendraminčių pasibuvimu.

V.K.Slavinskas primena, kad su Sigitu kūrybinėje srityje, bendrosiose parodose dalyvauja jau senokai, buvo surengę parodų kituose miestuose, ši paroda jiems ketvirtoji. Kalbėdamas apie savo kūrybinį kelią, teigia: „Aš visąlaik svajojau būti toks laisvas, kokie sugeba būti vaikai, jie viską moka, nėra įstatyti į rėmus, bet kartu norėjau kūrybą išjausti taip, kad ji būtų išreikšta profesionalia maniera“.



S. Straigis, su šypsena pasidalina prisiminimu, apie tai, kaip kartą parodęs menotyrininkei darbus, kuriuos laikė moderniais, sulaukė komentaro, kad viskas, čia yra lietuvių liaudies menas, tik truputį pasukiotas. Kaip teigia pats menininkas - „ir niekur turbūt nuo to nepabėgsi“. Abiejų menininkų darbams nestinga paslaptingumo, apmąstymus keliančių simbolių, detalių. Tačiau, abu savo kūriniais kalba apie žmogų, jausmus, tiesiog patį gyvenimą. Kalbėdamas apie savo kūrybą, S.Straigis prabyla eilėmis apie gyvenimą, jo paslaptingą, paradoksalumą. Ištrauka: „<..> ką šviesiau parodom, šešėliais blogį dengiam /koks yra ir neparodom, kaip išmanom rengiam.“

S. Straigio skulptūrose matomi lietuvių senosios kultūros atspindžiai, simboliai, tačiau, ypač metalo skulptūrose, esama ir tam tikros žaismės su kūrinio keliamomis asociacijomis. Kai kurios iš jų, lyg sudėtingi, sunkiai perprantami mechanizmai. Skulptūroms būdingos abstrahuotos vertikalios kompozicijos. Medinės skulptūros pasižymi tam tikru organiškumu, šiltumu, tuo tarpu metalo kūriniai tarsi su tuo kontrastuoja, atsveria savo aštrumu, šaltumu.



V.K.Slavinskas šioje parodoje nuosekliai plėtoja akrilo techniką, kuri yra tapusi neatskiriama menininko dalimi jau ilgą kūrybos laikotarpį, nors menininkas yra liejęs akvareles bei sukūręs ypatingai išraiškingų, daugiaprasmiškų bei daugiasluoksniškų koliažų. Šios parodos kūriniuose - figūrinėse abstrakcijose, jaučiamas atpažįstamas menininko braižas, neatsisakoma dailininko stiliaus detale tapusio juodo kontūro linijos. Darbuose įvairūs gyviai, gamtos būtybės, galime matyti žuvų, paukščių, žmonių kontūrus bei formas. Šios būtybės vienuose darbuose atrodo tarpusavyje komunikuoja, kituose, tarsi žvelgia į žiūrovą ir siekia megzti dialogą su juo, dar kituose galbūt labiau užsisklendę savyje. Menininko darbuose svarbi gyvybė bei jos būsena, kuri tikriausiai kinta priklausomai ir nuo menininko subjektyvių išgyvenimų, nuotaikų. Tiesa, V.K.Slavinsko koloritas šiek tiek keičiasi, gausioje parodoje galima kiek pasigesti, anksčiau menininkui būdingo gelsvo, auksinio atspalvio, šiai parodai pristatytų kūrinių paletė grynesnė, ryškesnė, nemažai mėlynos bei raudonos spalvos.



Kalbėdamas apie parodos pavadinimą „Artimi toliai“, V.K.Slavinskas teigia, artimi tuo, kad išsakomi mūsų mąstymu, išraiškomis, toliai, kad leidžia mąstyti žymiai plačiau, toliau apima įvairiausius gyvius, būtybės, būsenas. „Mintimis galima nukeliaut labai toli ir į gylį, ir į plotį. Kartais ateina žmonės prie paveikslo, klausia ką čia nupiešei, pradedi kalbėti apie jausmus, pasąmonę, jie tuomet supranta, kad galbūt apie kūrybą galima mąstyti ir taip.“ Pavadinimą galima interpretuoti ir iš pačių menininkų, kūrėjų perspektyvos - atrodytų skirtingos, viena kitai tolimos kūrybos rūšys, technikos, bet artimas požiūris į pačią kūrybą, jos inspiracijos šaltinius. Prisimenant, pradžioje minėtą klausimą, kas jungia šiuos menininkus, be jau minėtų dalykų, taip pat ir nuoseklus, užtikrintas sekimas savo idėjomis, susikurta aiškiai atpažįstama stilistika.

Parodą pamatyti galite iki birželio 30 d. Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Radastų g. 2, Kaunas) II ir IV a. fojė. Įėjimas nemokamas.