|
|
Ką svarsto V.Putinas gali žinoti tik jo artima aplinka. Nemanau, kad joje visiškai nėra požiūrių diferenciacijos. Greičiau yra taip, kad kiekvienas toks patarėjas nori išlikti ir todėl stengiasi kuo labiau įtikti prezidentui. Tam tikriausiai yra kruopščiai studijuojamas valdovo būdas, trūkumai ir privalumai. "Atspėk, ko pageidauja tavo ponas ir būsi pamalonintas". Tai gerai žinojo visų diktatorių aplinkų pataikūnai. Ir kaip jiems nežinoti, jei bet koks bandymas oponuoti "caro" nuomonei sulaukia kirčio žemiau juostos. Tokiam V.Putinui net neįdomu, kad toks kirtis smerkiamas ne tik karate sporte.
Visumoje Niujorko verslo dienraščio rašinys pas delfistusvertas dėmesio. Nereikia norėti, kad verslas atitoltų nuo savo esmės ir jo aptarinėtojai pradėtų kalbėti moralės sąvokomis. Karinės pramonės magnatai tokių laikraščių apžvalgininkų darbe nelaikytų. Kaip ten bebūtų, karinė įtampa yra vienas iš tokios pramonės "akcininkų". Bėda ta, kad šį kartą tikrai yra apie ką kalbėti. Rusijos imperinis režimas iš tikrųjų gali nesustoti ir toliau eskaluoti didelio karo pradžią. Kelis kartus jis už tokius bandymus jis liko nenubaustas. Šį kartą bent jau kalbama griežčiau ir kai kurie konkretūs požymiai jau pasirodė.
JAV prezidentas kelis kartus yra pasakęs, kad Ukrainoje JAV kariuomenės nebus. Tai nemaža paskata V.Putinui, tačiau visus paistalus, kad ekonominės priemonės neveiksmingos, paneigė pats S.Lavrovas. Jis davė suprasti, kad jei tos sankcijos būtų abstraktesnės, apimančios sferas, taip neskaudėtų, kaip sankcijų taikymas pavieniams asmenims. Matyt, tiksliai surikiuoti tie V.Putino aplinkos galingieji, kurie daro didžiausią įtaką siūlant eiti karo keliu. Išsikasęs karo kirvį okupantas juo ilgokai mojavo Kryme. Norėjo kautis, tačiau liko išdurtas. Santūri laikysena Krymo laisvės kol kas neišgelbėjo, bet laimėtas laikas leido likusiai Ukrainos daliai susitelkti priešinimuisi. Manau, kad tai buvo šiek tiek netikėta ir V.Putinui ir jo generolams, kuriuos taip pat galėjo daugiau ar mažiau paveikti pataikautojų informacija ir net kokio D.Kiseliovo ar panašaus šou TV programose. Žiūrima gal daugiau į tai, kas norima matyti. Tokios vieningos salės ovacijos agresijai prieš pietų kaimyną negali nepalikti jokių pėdsakų mąstysenoje.
Kiek Rusijos kariaunos technikos yra užmaskuota Ukrainos pasienyje ir kokie masinio naikinimo ginklai paruošti? - žino tik V.Putinas ir jo generolų aplinka. Mongolų imperijos laikais karinė apgaulė buvo vienas iš veiksmingų ginklų grobiant naujas teritorijas. Carinė Rusija, netgi Sibiro užkariautojas Jarmakas tai patyrė. Rusijos propagandai niekio nereiškia demonstruoti Pasauliui Cchinvalyje rastas "Grad" ginklo skeveldras. Ginklo, kurį tik patys ir galėjo panaudoti. Tai panašu, kaip "žali žmogeliukai" Kryme buvo ilgą laiką traktuojami Kremliuje. Trumpai apibendrinant galima teigti, kad Rusijos imperijos agresiją, demagogiją ir melą gali mažinti tik jėga, tam besipriešinanti. Jei ta jėga tikrai pasiruošusi ginti Ukrainos gyventojų teisę apsispręsti, tai Rusijos prezidento V.Putino svarstymai gali svarstymais ir pasibaigti.
Žinoma, V.Putino veidą bet kokiu būdu bus stengiamasi išsaugoti. Tą verta suprasti ir JAV ir ES šalių vadovams. Kol nebus bent jau sukurtas vaizdas apie kompromisų tikimybę, Rusijos režimas neturės kur trauktis. Gal dėl tų kompromisų daugiausiai ir deramasi. Kokios nuolaidos grobikui įmanomos? Manau, kad turi būti bent jau užsitikrinta garantija, kad Rusijos administracija pripažins dabartinę ir po rinkimų išrinktą naują valdžią. Antra sąlyga - Rusija neturi teisės nurodyti kokia turi būti Ukrainos konstitucija. Trečia - nutraukimas bet kokių iš šalies organizuojamų provokacijų Ukrainoje. Ketvirta - Krymo situacijos laikinas fiksavimas "de fakto", nepripažįstant jo inkorporavimo į Rusiją " de jure". Taip sakant šios problemos sprendimą nukeliant ateičiai. Tai gali būti pradinės derybų sąlygos, kurios vėliau galėtų vesti į Ukrainos teritorijos vientisumo išsaugojimą. Dėl viso kito galima derėtis.
|
Association „Global Gaze Network“
