Švedija ir Suomija svarsto galimybę stoti į NATO

Suomija ir Švedija dešimtmečius žaidė su NATO dėl stojimo į šią organizaciją, teigia dienraštis „Politico“, tačiau dabar, esant atsinaujinusiai grėsmei iš Rusijos, šios dvi neutralios šalys svarsto apie prisijungimą prie Aljanso. Maskva joms grasina.

Stokholmas paskyrė ypatingąjį ambasadorių, kuris įvertintų Švedijos santykius su NATO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, Suomija NATO narystės klausimams spręsti suformavo komitetą.

Šios vasaros pradžioje Suomijos prezidentui Sauliui Nynistio (Sauli Niinistö) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Suomija neturėtų stoti į NATO.

Rusijos ambasadorius Stokholme Viktoras Tatarincevas įspėjo, kad jei Švedija prisijungs prie NATO, Rusija imsis priemonių.

Pasak švedų karo analitiko, Švedijos gynybos tyrimų agentūros (Totalförsvarets forskningsinstitut, FOI) vadovo dr. Maiko Vinerstigo (Mike Winnerstig), „dėl sumažėjusių išlaidų gynybai nuo Šaltojo karo pabaigos mes nebegalime apsiginti. Švedijos didybė pasaulyje nublanko, kai įstojome į Europos Sąjungą 1995-aisiais. Tačiau per pastaruosius dvejus metus pamatėme ir konfliktą Ukrainoje, ir padidėjusią Rusijos agresiją Baltijos jūroje.“

Šaltojo karo metais Švedija prisiėmė neutralios valstybės vaidmenį, dabar savo užsienio politiką derina su ES.

Suomija ypač sunerimusi dėl demilitarizuotų Alandų salų. Bijoma, kad Rusija gali panaudoti „žaliųjų žmogeliukų“ metodus ir užimti jas, kaip kad tai padarė su Krymu ir Ukraina. Rusija surengė karines pratybas šį kovą, kurių dalis buvo mokymasis, kaip užgrobti Švedijos Gotlando salą.

Suomija gynybai išleidžia 1,3 proc. BVP, Švedija – 1,2 proc., o tai gerokai atsilieka nuo NATO reikalaujamų 2 proc.

V. Putino patarėjas Sergejus Markovas pernai Helsinkį įspėjo: „Suomija turėtų pagalvoti apie pasekmes, jei ji įstos į NATO. Ji turėtų paklausti savęs, ar tai nepradėtų Trečiojo pasaulinio karo.“

Apklausų duomenimis, 48 proc. švedų ir tik 27 proc. suomių norėtų į NATO.

Šaltinis: politico.eu