Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnelas (Anders Tegnell) pripažino, kad jo sugalvota kovos su koronavirusu strategija patyrė fiasko (ne taip, kaip Lietuvos, - red. past.), todėl mirė pernelyg daug švedų, nes buvo vengiama griežto karantino.
A. Tegnelas Švedijos radijui sakė: „Jei būtume su ta pačia liga susidūrę žinodami tai, ką žinome dabar, mūsų atsakas būtų buvęs kitoks, panašus į tai, kaip elgėsi likęs pasaulis.“
A. Tegnelas kartu su Švedijos premjeru Stefanu Liovenu (Stefan Löfven) sukūrė dabar kontroversiškai vertinamą kovos (tiksliau, nekovojimo) su koronavirusu strategiją.
Šiuo metu Švedijoje toliau negalima rinktis į didesnius būrius nei po 50. Pandemijos metu švedai galėjo lankytis restoranuose, parduotuvėse, sporto salėse, siųsti vaikus iki 16 metų į mokyklas. Toks laisvesnis požiūris į virusą pasaulyje sulaukė ir pasmerkimo, ir susižavėjimo.
Tačiau rezultatai buvo prasti: 43 mirtys nuo koronaviruso 100 tūkst. žmonių. Tai vienas didžiausių rodiklių pandemijos metu pasaulyje, gerokai viršijantis kaimyninių Danijos ir Norvegijos statistiką. Jose karantinas buvo gerokai griežtesnis.
Pasak A. Tegnelo, „dar kažką galima padaryti, kad Švedijoje būtų geriau“.
Švedijos sveikatos ir socialinių reikalų ministrė Lena Halengren (Lena Hallengren) pareiškė, kad A. Tegnelas „dar negali duoti tikslaus atsakymo, kokių priemonių buvo galima imtis“.
Finansų ministrė Magdalena Anderson (Magdalena Andersson) įspėjo, kad Švedija patiria didžiausią ekonominę krizę istorijoje, – jos BVP šiemet nukrito 7 proc., tiek pat, kiek visoje ES.
Koronavirusu Švedijoje užsikrėtė 40,8 tūkst. žmonių, iš jų 4542 mirė, 4971 pasveiko.
Šaltinis: bloomberg.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]