Rašytojas Dainius Sinkevičius (kairėje). Nuotr. facebook.com |
Spalio 29 d. nepriklausomame Žmonių partijos portale pasirodė rašytojo Dainiaus Sinkevičiaus publikacija „Teisme – JAV gyvenančio Venckienės sūnaus skundas: kur yra mano pusseserė?“, o lapkričio 11 d. portale kauno.diena.lt žurnalistės Bertos Banytės publikacijoja „K. Venckaus prašymas pamatyti D. Kedytę klaidžioja po teismus“.
Iš pateiktos informacijos aiškėja, jog 2012 m. valstybės vardu pradanginta Deimantė Kedytė yra, kaip jau anksčiau skelbta, arba jau mirusi, arba jos sveikatos būklė itin stipriai sutrikdyta.
Minėtuose straipsniuose kartojama, kad niekam susitikti su D. Kedyte negalima, jes jai taikoma valstybės apsauga nuo nusikalstamo poveikio, o detali informacija apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija.
Primenama, kad D. Kedytei apsauga nuo nusikalstamo poveikio taikoma Lietuvos generalinio prokuroro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimu, tačiau šių tarnybų atstovai nuo komentarų susilaiko, nes duomenys apie valstybės saugomus asmenis yra įslaptinta informacija.
D. Kedytės teta, teisininkė Neringa Venckienė „Kauno dienai“ sakė, kad jos tėvai Vytautas ir Laimutė Kedžiai savo anūkę paskutinį kartą matė 2014 m. spalio 14 d., kai buvo vykdoma nuotolinė apklausa. Pasak jos, mergaitė tuomet visą laiką verkė ir buvo su peruku.
D. Kedytei ir jos mamnai Laimutei Stankūnaitei atstovaujanti advokatė Neringa Grubliauskienė pranešė, kad kad D. Kedytei yra taikoma tam tikra terapija, padedanti įveikti praeities įvykių išgyvenimus.
„Kas būtų, jei jums šiandien sakytų, kad jūsų gyvenimas, kuris buvo iki šiol, nebeegzistuoja. Jus atveža, jums sukuria istoriją ir jums praeitis nebeegzistuoja. Čia bet kuriam žmogui reikėtų psichologo pagalbos. Aš jau nekalbu apie išgyvenimus, kurie dar iki tol atsitiko", - „Kauno dienai“ atskleidė advokatė, tačiau paklausta, ar jai teko kalbėtis, ar kitu būdu bendrauti su D. Kedyte, N. Grubliauskienė nurodė, kad tokio pobūdžio informacija, susijusi su D. Kedyte, yra valstybės paslaptis.
Primenama, kad anksčiau „Kauno dienai“ advokatė yra teigusi, kad L. Stankūnaitė ir D. Kedytė gyvena ne Lietuvoje, jų tapatybės yra kitos, tačiau šimtu procentu patikino, kad D. Kedytė sveika ir gyva.
„Bet aš jums 100 proc. sakau, kad mergaitė yra sveika gyva ir laiminga. Ir be tų savo giminaičių, kurie čia deklaruoja didžiulę meilę jai. Tada, kai ji buvo paimta, daug seniau, yra parašiusi laišką tiems seneliams ir aiškiai pasakiusi, kad: „Aš nenoriu su jumis bendrauti.“, - išaiškino N.Grubliauskienė.
Ekspertai.eu primena, kad Jungtinės Tautos yra paskelbusios Lietuvos pilietės D. Kedytės tarptautinę paiešką byloje Nr. UA569/2019.
Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė-Širmenė, jau daugiau negu dešimt kartų paklausta apie šią tarptautinę D. Kedytės paiešką, kiekvieną kartą atsako, kad neturi ką pasakyti.
LR Prezidentūra šia istorija nesidomi, kaip ir kitos valstybės institucijos nuo komentarų susilaiko.
Ekspertai.eu primena, kad 2018 metų sausio 13 d. Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė sakydama kalbą Seime prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir premjero Sauliaus Skvernelio iki 2018 m. vasario 16 dienos, Lietuvos šimtmečio minėjimo, reikalavo pateikti neginčijamus įrodymus, kad 2012 m. gegužės 17 d. valstybės vardu prievarta pagrobta ir nežinia kur pradanginta Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika, o jei mirusi ar nužudyta – nurodyti kapo vietą.
Prezidentė dar Seimo salėje iš karto į ausį N. Sadūnaitei pašnibždėjo, kad niekada nežinojo ir nežino kas atsitikę su vaiku, o premjeras Saulius Skvernelis nurodė, kad N. Sadūnaitė viską melavo.
Tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kiek vėliau informavo, kad nieko apie tai nežino.
Daugiau apie pedofilijos ir žudymų istoriją skaitykite ekspertai.eu antimafijos skiltyje „Pedofilija“.