Tęsiame istorinės tiesos problemoms paskirtas laidas: paskutinį kartą kalbėta apie tarpukario, taip vadinamą „smetoninę“ Lietuvą (1919-1940 m.), dabartinėje istoriografijoje vaizduojamą tariamu Lietuvos ir lietuvių tautos aukso amžiumi; tačiau susipažinimas su socialinėmis-ekonominėmis aiškiai parodo, kad toji Lietuva buvo agrarinis periferinio kapitalizmo kraštas, kurio pagrindinė paskirtis – teikti išteklius didžiosioms imperialistinėms valstybėms (kurios faktiškai Lietuvoje ir šeimininkavo). Na, o viešpatavo joje palyginti nedidelė gyventojų dalis – stambūs žemvaldžiai, buožės ir kiti išnaudotojai.
Tačiau, norint įgyti pilnutinį šio mūsų tėvynės istorijos laikotarpio vaizdą, nepakanka nei bendro ekonominio, nei geopolitinio konteksto; juo labiau, kai toji Lietuva nestovėjo vienoje vietoje, bet vystėsi, išgyvendama ne vieną sukrėtimą bei permainą: būtina susipažinti ir su politine 1919-1940 m. Lietuvos istorija – su tuo, kokios jėgos, kaip ir dėl ko joje kovojo.
Paprastumo dėlei, išskirsime tarpukario buržuazinės Lietuvos istoriją į du etapus: 1) buržuazinį demokratinį (1919-1926 m.) ir 2) fašistinės diktatūros (1926-1940 m.) laikotarpį.
Šiame „Kibirkšties TV“ siužete – išsamus pirmojo iš dvejų minėtų laikotarpių aptarimas. Laukite tęsinio.
Vaidybinis filmas „Žaizdos žemės mūsų“ (1971 m.)
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]