Seimas pripažino, kad klausimas dėl naujos AE statybos Lietuvoje yra svarbus ir jo sprendimui būtinas Tautos pritarimas. 2012 m. spalio 14 d. referendume Tauta atmetė šį Seimo pasiūlymą. Prezidentė, buvęs ir dabartinis Seimai, vyriausybės, pažeisdami Konstitucijos ir referendumo įstatymo reikalavimus, šio sprendimo, įgyvendintino per 30 dienų, nevykdo, Visagino AE projektą tęsia.
Šį mėnesį VRK turi patvirtinti, kad daugiau kaip 300 000 Respublikos rinkėjų, įgyvendinančių savo konstitucinę teisę inicijuoti Konstitucijos keitimą, parašai yra tinkami. Seimas privalės skelbti privalomąjį referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, referendumo iniciatyvos teisės sumažinimo iki 100 000 rinkėjų balsų ir referendumu priimtų sprendimų keitimo tik referendumu.
Valdžios panieka piliečiams baigėsi. Tvarkingai surinktų parašų faktas įvyko, visi jį pripažino, tačiau sureagavo labai skirtingai. Didžiausia valdžios, dešimtmečiais ignoravusios Tautos teisę į referendumą, baimė yra tai, kad referendumas gali tapti ne formaliu, o veikiančiu tiesioginės Tautos teisės valdyti valstybę įrankiu ir valdžios uzurpavimo pabaiga. Išskirtinai svarbus žemės klausimas tapo pagrindiniu jau viešų diskusijų objektu, nors valdžiai labiau rūpi kiti šio referendumo klausimai. Todėl neskubėkime tik džiaugtis referendumo paskelbimu. Pagrindiniu valdžios argumentu prieš šį referendumą tapo mūsų Konstitucijai ir Stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai tariamai prieštaraujanti jo dalis dėl žemės nuosavybės. Valdžios baimės akys tokios didelės, kad mestas paskutinis argumentas – tariamai referendumo organizatoriai siekia Lietuvos išstojimo iš ES. Todėl išskirtinai svarbu nepasiduoti šiam sąmoningai skleidžiamam melui ir nepagrįstam gąsdinimui, nesuteikti jokio preteksto šiai svarbiausiai referendumo oponentų sugalvotai Tautos klaidinimo provokacijai.
Iki kovo 12 d. valdžia tikisi, kad Seimas pašalins teisines kliūtis ES nurodymu įsivesti eurą, tačiau ir šiuo atveju ji neturi Tautos pritarimo. Valdžia naujam centrui atiduoda ne tik mūsų valstybės finansų tvarkymą, bet ir valstybės rezervus, 107 % dengiančius litą (8,5 mlrd. JAV dolerių), su visu Lietuvos banku, euro zonos valstybių gelbėjimui ir euro įvedimui skiria 21 mlrd. Lt, iš kurių turi tik 1,3 mlrd. Lt, įsipareigoja ES pareikalavimu skirti papildomas lėšas, nes dabartinis euro zonos stabilizavimo fondas sudarytas tik dėl 20 % jų probleminių paskolų. Pensijų grąžinimas ir kultūros darbuotojų atlyginimai – nė motais. Todėl reikalavimas, kad Seimas nedelsiant skelbtų privalomąjį referendumą dėl euro įvedimo ir stabdytų dėl to priimtų įstatymų įsigaliojimą iki referendumo sprendimo, yra skubus ir privalomas klausimas, kurių svarstymui būtina neatidėliotinai šaukti neeilinę Seimo sesiją.
Referendumo klausimai yra išskirtinės svarbos, svarbesni už Respublikos prezidento rinkimus, nes matome nebeslepiamas valdžios pastangas bet kokia veidmainystės ir melo kaina sustabdyti referendumo idėją. Referendumas nėra kieno nors asmeninė nuosavybė. Neskubėkime dalintis laurų vainiku. Rezultato dar nėra – jis susideda iš aibės darbų, darbelių. Kviečiu parlamentines partijas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, „Drąsos kelio“, Lietuvos žaliųjų – spėti iki vasario 12 d. pasiūlyti atstovus į apygardų rinkimines komisijas. Rezultatas gims skaičiuojant balsus.
Būtina sąžiningai suvokti, kad referendumas yra ir parama mūsų valdžiai, jei ji tikrai nori ginti Tautos interesus, ir pavyzdys bei pretekstas Lietuvai kalbėtis su ES valstybėmis, visų pirma mažosiomis apie mūsų statusą šioje bendrijoje, bendrijos ateitį. Mažų ir ekonomiškai silpnesnių valstybių jautrumas šiems klausimams negali būti ignoruojamas.
Tačiau kaip elgsimės, jei valdžia, pažeisdama mūsų Konstitucijos 3 straipsnio reikalavimus (Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių), ir toliau trukdys referendumams, neskelbs jų ir nevykdys Tautos sprendimų? Tas pats Konstitucijos 3 straipsnis suteikia Tautai ir kiekvienam piliečiui konstitucinę teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Kaip tai darysime?
Vien Tautos konferencijos idėjos tam nepakanka. Atsiras Tautos konferencijos sprendimų santykio su Konstitucijoje įtvirtintomis valdžios institucijomis klausimai. Negalime oponentams ir užsieniui suteikti pretekstą formaliai Tautos veiksmus vadinti neteisėtais. Situacija iš dalies panaši į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Lietuvos Laisvės Lygos, principingai deklaravusios mūsų inkorporavimo į TSRS nepripažinimo principą, diskusiją dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo jėga mums primestų valdžios organų rinkimuose. Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime priėmėme rezoliuciją dėl dalyvavimo. Tai buvo rizikingas sprendimas, nes bet kada lenktynėse su Maskva laike galėjome būti pralenkti ir būtume likę prakeikti.
Todėl šiandien, konstatavus neteisėtus VRK ar Seimo, Respublikos Prezidento veiksmus, į kuriuos įstatymų ar Konstitucijos nustatyta tvarka nereaguos privalančios tai daryti valdžios šakos, turime konstitucinę teisę ir privalome nustatyta tvarka paskelbti referendumą dėl valstybės valdymo sistemos pakeitimo ir Seimo paleidimo, Respublikos prezidento apkaltos, Konstitucinio Teismo paleidimo ar sudėties pakeitimo. Tautos konferencijos užduotis būtų skubiai paruošti atitinkamus Konstitucijos pakeitimus. Vakarų pasaulis nutyli 2012 m. Islandijos pavyzdį Tautos rinktiems atstovams kuriant naują Konstituciją ir referendumo būdu ją patvirtinant, atsisakant valstybės lėšomis dengti bankų įsipareigojimus. Tai sektinas pavyzdys. Vengrijos mažų partijų susivienijimas ir valdžios bei didžiosios dalies Tautos vienybė, bendrai ginat valstybės interesus, – taip pat sektinas pavyzdys.
Tačiau tuo atveju, jei valdžios institucijos blokuotų Konstitucijos veikimą, turime būti pasiruošę dubliuoti VRK bei jos teritorinių padalinių veiklą. Tai būtų ir Lietuvai, ir užsieniui suprantamas, teisėtas ir civilizuotas Tautos gynimasis nuo valdžios veiksmų, kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką ir šiurkščiai pažeidžiant ją. Tokiu atveju Tautos konferencija turėtų patvirtinti laikinąją Konstitucinio Teismo sudėtį bei sukurti Nepriklausomo prokuroro institutą. Neatmetu ir galimo scenarijaus, kad situacijai dėl skelbtinų referendumų klostantis ne taip, kaip norėtųsi valdžiai, gali būti surasta formali priežastis nevykti ir prezidento rinkimams. Mat mūsų Konstitucijos 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nepaprastosios padėties atveju negalima keisti Konstitucijos. Primityvūs ir paskubomis politinių veikėjų kuriami kaltinimai Tautai veikimu Rusijos naudai apgailėtini. Tačiau jie atspindi ne tik valdžioje esančių politikų mąstymo lygį, bet ir jų neviltį. Jie suvokia jų atsakomybės neišvengiamumą netekus valdžios. Todėl būtinas maksimalus mūsų visų susikaupimas, labai tikslus ir atsakingas veiksmų koordinavimas, nepasidavimas provokacijoms. Suvokiant tai, labai prašau atsisakyti bet kokių net formalių žemės referendumo sąsajų su pagrindine jo oponentų provokacija paskelbti, kad tai yra referendumas dėl Lietuvos išstojimo iš ES, nepadėti šiai demagogijai, kuri yra viena paskutinių valdžios vilčių suklaidinti Tautą neateiti balsuoti ar balsuoti „prieš“. Jei kam nors nepatinka viena ar kita referendumo nuostata (man taip pat ne viskas patinka), tokiu atveju pamąstykime apie svarbesnį klausimą – laikas apsispręsti tapti realiai pilietine visuomene, nusprendusia susigrąžinti savigarbą ir konstitucinę teisę valdyti valstybę ne tik per atstovus, bet ir tiesiogiai. Todėl balsuokime „už“ referendumą, nors kuri nors jo nuostata ir nepatinka.
Prašau šias mintis priimti kaip pirminį siūlymą, kurį būtina ne tik plačiau aptarti ir tikslinti ar keisti, bet ir kritikuoti. Siūlykite savo mintis. Privalome tai pradėti daryti nedelsdami. Būtina ne skaldytis, o visiems drauge ginti teisę į mūsų Konstitucijos 4 straipsnyje nustatytą aukščiausią suverenią galią Tautai valstybės valdymą vykdyti tiesiogiai. Niekas, net atstovaujamoji valdžia, negali to varžyti ar riboti, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Kodėl, ponai valdantieji, nusprendėte, kad tik jūs galite ir turite teisę spręsti visus valstybės valdymo klausimus?
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
