Vargu ar tikėjo Džordžas Orvelas, rašydamas savo garsiąją knygą apie komunistinę sistemą kaip apie gyvulių ūkį, kad tose valstybėse, kurios atsikratys komunistinės praeities bus sukurta naujas Gyvulių ūkis.Šis Gyvulių ūkis Lietuvoje imtas kurti iš karto po to, kai žmonės 1991 metų sausio mėnesį, o po to ir rugpjūtį, per Kremliaus pučą, apgynė savo valstybę, o kai kurie drauge su Sąjūdžiu atėję asmenys su posovietine nomenklatūra kartu sudarė šio ūkio branduolį. Jis ypač išsikerojo po 1992 metų, kai rinkimus laimėjo LDDP, įgyvendinusi valstybės prichvatizaciją. Po jų atėję konservatoriai nutiesė kilimą „žemės sklypų kilnojimui“, o ir vieni, ir kiti nevengė abiejų politikos vaisiais pasinaudoti savo asmeniniam labui. Į šį procesą teisėsauga bei teismai užmerkė akis ir kartu numarindavo įtakingų asmenų bylas, jeigu jos ir būdavo kam nors iškeltos.
Atsirado suvokimas, jog žmogus ateina į valdžią pasipelnyti. To nedarę, laikomi keistuoliais. Teisėsauga ir teismai turi įgyvendinti teisingumą tik kriminalinėms gaujoms, bet jokiu būdu ne kovoti su „baltųjų apykaklių“ nusikaltimais. Už bylų vilkinimą, numarinimą, faktų slėpimą niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn, duodant suprasti, kad teisėsaugos pareigūnų nusikaltimų irgi negalėjo būti šiame Gyvulių ūkyje.
Bet laikas įneša korektyvas. Šiandien asmuo, prisipažinęs kokioje žmonių kompanijoje, kad yra politikas, teisėjas ar prokuroras, gali sulaukti daugybę priekaištų vien tik dėl priklausymo tokiam luomui. Būti šios grupės žmogumi tapo negarbinga, todėl ir politika Lietuvoje yra tokia.
Dabar visi jie turi atsakyti į priekaištus dėl prasto teisėsaugos darbo. Tai rodo, kad rašymas apie šias problemas, nuolatinis kalbėjimas pasiekia savo. Galima džiaugtis, kad visuomenėje įvyko nuotaikų lūžis. Teisėsauga, teismai į tai negali nereaguoti. Jie ėmė tirti ir „ baltųjų apykaklių“ nusikaltimus bei pamažėle juos sodinti į kaltinamųjų suolą. Šiandien Lietuvoje ne tik tie žmonės, kurie yra už politikos bei teisėsaugos ribų, bet ir tie, kurie yra šios sistemos dalimi jau pripažįsta, kad korumpuotiems pareigūnams valdžioje dirbti tapo daug sunkiau, o korupcine praktika užsiimantys gali anksčiau ar vėliau pakliūti teisėsaugai į rankas, nors anksčiau jie jautėsi visiškai saugūs.
Jeigu šiandien koks nors didelio miesto meras dar nesulaukė teisėsaugos dėmesio, o žmonės vis klausia, kiek jis dar gali vogti, tai tuos žmones galima nuraminti, kad ir tokie aiškiai korumpuoti valdžios atstovai jau prieina liepto galą. Ne šiandien, tai rytoj jie gali sulaukti Specialiųjų tyrimų tarnybų (STT) agentų reido į savo kabinetus ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pastangų, aiškinantis jų padarytus finansinius nusikaltimus. Greitai gali tekti atsakyti ir prokurorams už bylų vilkinimą ar jų nutraukimą, arba pateikti įtikinamus argumentus visuomenei, kodėl tai buvo padaryta.
Būtų pats laikas bylų vilkinimą ar numarinimą be rimto pagrindo pripažinti, rimtu nusikaltimu. Tik turėtų būti parengtos teisinės normos, kad tai įvyktų. Norėtųsi tikėtis, kad bus atsakyta ir kodėl tiek vilkinta garsioji vadinama pedofilų byla, kas yra už tai atsakingas ir ką šie asmenys dengė Lietuvoje.
Bet padorūs teisėsaugos, kitų valstybės tarnybų pareigūnai, kuriuos mes skatintiname tirti vis aukštesnių veikėjų nusikaltimus, netruks susidurti su milžinišku šių asmenų pasipriešinimu ir siekiu nušalinti minėtus pareigūnus iš jų pareigų, kaip tai nutiko buvusiam STT vadovui Valentinui Junokui, pabandžiusiam išsiaiškinti iškerojusią partijų korupciją „Rubikono“ byloje, ar tiriant vadinamąją žemgrobių bylą. Jį nušalino kai kurių moraliniu autoritetu laikytas prezidentas Valdas Adamkus.
Gali būti, kad išaiškės visiškai netikėti įtakingų valdžios pareigūnų ryšiai su kontrabandos tūzais, kaip tai neseniai atsitiko nagrinėjant kontrabandos karaliaus atžalos, advokato, sąsajas su buvusiu Alytaus rajono meru. Ir vieni, ir kiti, bandydami pasinaudoti galimomis spragomis įstatyme, norėjo dengti vienas kitą, kad tik apgautų teisingumą vykdančiuosius bei visą valstybę ir jos piliečius, bet jiems nepavyko. Jie samdys brangius advokatus, kurie gins sukčius valdžioje ir šešėliniame versle, nes pinigai Lietuvoje dar nekvepia.
Todėl valstybė turi parengti efektyvią ir greitai veikiančią įvairių mūsų šalies teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo sistemą, kad laiku reaguotų į tokių veikėjų bandymus išvengti atsakomybės, ypač, kai šie buvo pagriebti su galimai neteisėtai įgytu turtu. Šis turtas dar prieš keletą mėnesių nelabai kam mūsų šalies teisėsaugoje ir terūpėjo, nors prieš pusantrų metų buvo priimtas atitinkamas įstatymas Seime. Daugiau nei metus šiam įstatymui vykdyti nebuvo parengtos vidinės taisyklės, neapmokyti atsakingi pareigūnai, bet prieš keletą mėnesių po visuomenės raginimų darbai pajudėjo.
Didžiausias darbo krūvis, įgyvendinant šį įstatymą yra patikėtas FNTT ir Mokesčių inspekcijai, šioms institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant su prokuratūra ir STT. Ir atsitik tu man taip, kad kol šios institucijos dėl neteisėto turto konfiskavimo nesiruošė rimtai dirbti, niekam nerūpėjo, ar jų vadovai yra tinkami užimti savo pareigas. Bet dabar, kai darbas ima įsibėgėti ir šių institucijų pareigūnai rimtai svarsto, ar nereikia imti tikrinti, kaip savo turtus sukaupė aukšto rango politikai bei valdininkai, o ne tik kontrabandos šulai, prabilta apie tai, kad reikia atleisti FNTT direktorių.
STT pareigūnai vietoj to, kad būtų paskatinti už savo aktyvią veiklą kovojant su savivaldybių korupcija, sulaukia biudžeto nurėžimo, aiškinant tai šalies taupymo politika, o Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovui, į viešumą iškėlusiam situaciją, kai visos parlamentinės partijos parsiduoda verslui už pinigus per viešuosius pirkimus, nubrauktos žadėtos lėšos naujų pareigūnų įdarbinimui. Jam pačiam, lyg pažeminant, alga padaroma žemesne už savo pavaduotojų.
Ką rodo šie kirčiai valstybinių institucijų vadovams, kitiems pareigūnams? Ar tai atsakas už jų pradėtą darbą prieš partinę korupciją? Atsakas valdžios, kuri sako, kad ji yra prieš korupciją? O gal politikai, užsimoję prieš minėtus pareigūnus, yra sąžiningumo įsikūnijimas? Gal jie tik dabar suprato, kad šių institucijų vadovų kėdėse sėdi netinkami asmenys, kurie nesugeba dirbti ir kad atsitiktinai sutapo, jog apie jų ankstesnius darbus, dėl kurių dabar prisikabinta, prabilta tik po to, kai šie parodė savo darbo vaisius.
Ar atsimena kas nors, ką veikė savo pareigose ankstesni VPT ir FNTT vadovai, kokias nors jų tirtas rimtas bylas, kur skambėjo aukštų pareigūnų pavardės? Visi jie buvo geri, kol nedirbo. Kol neužkabino aukštų asmenų. Jeigu nieko neužkabino, galėjo savo kėdėse sėdėti visą kadenciją, gaudami dar geresnius atlyginimus, nei dabartiniai jų įpėdiniai. Gal tai signalas ir dabartiniams tarnybų vadovams, kad ir šiems reikėtų nesiaiškinti politikų korupcijos. Ženklas, kad būtų norima pratęsti Gyvulių ūkio tradicijas.
Bet ši Gyvulių ūkio tradicija neturi Lietuvoje tęstis. Svarbu, kad įsibėgėtų teisėsaugos institucijų bei kitų valstybės tarnybų darbas, tiriant aukšto lygio politinę ir partinė korupciją, todėl negaliu atsikratyti įspūdžio, kad kai kurie iš jų pajudinti dabar, nes rimtai dirba ir ėmė tirti politikų artimos aplinkos galimus nusikaltimus. Vidaus reikalų ministro pašonėje dirba VEKS herojai, STT ir VPT atsisuko prieš visų partijų veikėjus šalies savivaldybėse.
Būtų blogai, jeigu po šių kaltinimų pareigūnai nustotų uoliai dirbti, kad taptų tampomi už virvučių už jų paskyrimą atsakingų politikų. Todėl svarbiausia politikų kaltinimuose teisėsaugos pareigūnams sulaukti aiškumo. Nebegana tik pasakyti, kad institucijos vadovas nepatenkino vieno ar kito politiko pasitikėjimo, reikia dar ir viešai nurodyti tų politikų realias darbo spragas. Tik tada galima lemti minėtų pareigūnų likimą. Kitaip tokio politikų žingsnio visuomenė nesupras, o gal ir turėtų jam pasipriešinti.
Svarbi šioje situacijoje visuomenės parama tiems teisėsaugos pareigūnams, kurie ėmė sąžiningai dirbti. Labai svarbi ir prezidentės parama. Prisimenu iki šiol pokalbį su ne vienu minėtu šios sistemos pareigūnu, kurių sąžinės jausmas sako: teisėsauga nebegali būti politikų ir valdininkų nusikaltimų dengimo institucija. Jie sako: mes galėtume griebti ir daug įtakingesnius asmenis, nei judiname iki šiol, bet suprantame, kad tai padarę, greitai būsime nušalinti ir negalėsime tęsti darbų. Todėl jiems yra svarbi visuomenės ir šalies vadovės parama. Norėčiau tikėti, kad visuomenės paramą pareigūnai, norintys įveikti Gyvulių ūkio tradicijas Lietuvoje, turi. O prezidentės?.. Svarbu visiems Lietuvoje nubrėžti liniją tarp teisingumo ir neteisingumo.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
