Teisingumo ministerija pranešė, kad kovai prieš korupciją ruošiami nauji ginklai

Teisingumo ministerija išplatino pranešimą viltingu pavadinimu „Kovai prieš korupciją ruošiami nauji ginklai“.

„Kaip Lietuva kovos su korupcija? Apie tai buvo diskutuota Teisingumo ministerijoje surengtame Tarpžinybinės komisijos kovai su korupcija koordinuoti posėdyje, kuriame dalyvavo ministerijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausybės kanceliarijos, Policijos departamento, nevyriausybinių organizacijų atstovai“, - ministerija informavo visuomenę.

Pranešime sakoma, kad posėdyje buvo pristatytas parengtas Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 m. programos projektas, kuris užtikrins korupcijos kontrolės tęstinumą ir veiksmingumą bei prisidės prie pažangios, modernios ir stiprios valstybės sukūrimo.

„Korupcija kelia grėsmę demokratijai, žmogaus teisėms, iškreipia socialinį teisingumą, sąžiningą konkurenciją, verslo sąlygas. Privalome prieš ją kovoti ryžtingiau. Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 m. programos strateginis tikslas yra didinti skaidrumą, atvirumą viešajame ir privačiame sektoriuose, kelti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą ir pasiekti, kad Lietuva 2025 m. būtų viena iš skaidriausių Europos Sąjungos narių“, - sako Tarpžinybinės komisijos kovai su korupcija koordinuoti pirmininkas teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Ir t. t. ir pan. ir t. t. ir pan. ir t. t. ir pan.

•••••••

Kol ryžtingi kovotojai su korupcija galanda ir ruošia naujus ginklus kovai su korupcija (o kitaip tariant ir toliau primityviai seka pasakas ir mulkina žmones), siūlome archyvinę 2011 birželio 15 d. ekspertai.eu publikaciją „Blogiau nebus arba Teisingumo ministerijos paruošta kovos su korupcija programa - politinės korupcijos pavyzdys“.

Valstybinis transliuotojas sekmadienio LTV laidoje „Savaitė“ pranešė, kad korupcijos apraiškas Lietuvoje tiriantys specialistai teigia, jog kol nebus kovojama su smulkiąja korupcija medicinoje, policijoje ir ir t.t., jokios strategijos nepadės įveikti korupcijos apskritai.

Kitaip tariant, kai kurie valdžioje esantys individai nuolatos bando įteigti, kad paprasti mirtingieji ir yra baisiausi nusikaltėliai. Jie siekia, kad šie mirtingieji tikėtų tokiomis nesąmonėmis ir nematytų esminio korupcijos židinio - POLITINĖS KORUPCIJOS.

Naujoje Teisingumo ministerijos ruoštoje kovos su korupcija programoje, kurią jau patvirtino Vyriausybė ir tik teliko patvirtinti Seimui (Seimas šią programą patvirtino birželio 16 d.), šis valstybės vėžys iš viso net nėra niekaip apibrėžtas.

Susipažinus su šia programa galima apgailestauti, kad jokių esminių pokyčių kovoje su korupcija nenumatoma. Todėl visų valdžių - esamų, buvusių, būsimų atsakomybė už nuveiktus darbus, už padarytas „klaidas“ (pvz. gudriai, bet neteisėtai pasisavintus mokesčių mokėtojų pinigus) yra ir toliau bus niekinė.

Nacionaliniai stadionai, veksai, alitos, operos scenų renovavimai, flailalai, leo, nesibaigiantys įvaizdžių, strategijų ir vizijų kūrimai, ES lėšų „pompavimai“ ir begalė kitų „projektų“, galų gale net ir naujojoje kovos su korupcija programoje paminėtos sritys yra iki šiol visiškai neliečiamos didžiosios POLITINĖS KORUPCIJOS tiesioginis padarinys.

Apie atvirą valstybinio kriminalinio pasaulio buferį - Generalinės prokuratūros veikas - čia net nekalbėsime.

Taigi, Lietuvoje didžiausia problema yra ne korupcija medicinoje ar kelių inspekcijoje, kaip bando įteigti valdantieji ar jų samdomi „transparensiniai“ specialistai.

Pati pavojingiausia - POLITINĖ KORUPCIJA, kuri pasireiškia ne tik konkrečiais veiksmais, t. y. piniginio kyšio davimu, bet žymiai blogiau - sisteminiais, įvairiais politinio - verslo, valstybei žalingais susitarimais, už kuriuos vėliau niekas niekada aukščiausioje valdžioje nebelieka atsakingas.

Būtent POLITINĖ KORUPCIJA įteisina ir socialinę nelygybę, kuri Lietuvoje ypač ryški. POLITINĖ KORUPCIJA didele dalimi pasireiškia biudžeto rengimo etape, pavyzdžiui, mažinant išlaidas, skiriamas švietimui ir sveikatos sektoriui ar antikonstituciškai „nupjaunant“ pensijas.

Tuo pat metu pinigus, remiantis įvairiausiais Vyriausybių nutarimais ir Seimo priimtais įstatymais, skiriant gerai žinomiems, liaudyje tiesiog „pinigų plovyklomis“ vadinamiems projektams. Vienas ryškesnių naujausių POLITINĖS KORUPCIJOS pavyzdžių - A. Zuoko organizuotas „Vilniaus energijos“ akcijų „prastūmimas“ neaiškiai prancūzų bendrovei. VSD „nesugebėjimas“ užkirsti kelio šiam korupciniam nusikaltimui ir prokuratūros „neryžtingumas“ dar kartą įrodo, kad šios institucijos šiame epizode veikia prieš viešąjį interesą, prieš valstybę ir tautą.

Taigi POLITINĖ KORUPCIJA - tai koordinuota politikų ir aukščiausiųjų šalies pareigūnų veikla siekiant asmeninės naudos viešojo intereso sąskaita. Daug ką iliustruojantis vienas neįtikėtinas faktas -  žodis „korupcija“ apskritai nefigūruoja Baudžiamajame kodekse...

POLITINĖ KORUPCIJA - problema Nr. 1 Lietuvoje. Apie tai visi aukščiausi šalies politikai privalo garsiai ir KIEKVIENĄ DIENĄ pradėti kalbėti ir skirti tam didelę laiko dalį ir taip, pasitelkiant valstybinį transliuotoją, vykdyti tikrą antikorupcinį švietimą. Deja, kol kas viskas atvirkščiai.

Tačiau negalima teigti, kad visi politikai ir visi valdžioje esantys vienodai vilkina laiką vengdami esminių POLITINĖS KORUPCIJOS temų.  Į kelis visuomenės  išdėstytus konkrečius siūlymus Seimo antikorupcinei komisijai  atsiliepė šios komisijos pirmininkas Kęstas Komskis ir patikino, kad „jie tikrai verti dėmesio ir diskusijų“, kad „iš esmės tai galėtume padaryti“,  kad „reikėtų keisti įstatymus“.

Reikia tikėtis, kad Seime atsiras ir daugiau politikų suprantančių, kad priėmus tokį blefą - Teisingumo ministerijos ruoštą kovos su korupcija programą - ABSOLIUČIAI niekas nepasikeis. Nesunku suvokti, kad būtent tam, jog niekas nesikeistų ir priiminėjamos tokios niekinės programos. Todėl ši nauja antikorupcinė programa privalo būti pakoreguota įrašant esminius kovos su korupcija punktus. Aukščiausių politikų kasdienis apsimetinėjimas neįgaliais jau senokai pabodo. Deja, birželio 16 dieną Seimas dar kartą įrodė, kad politikai dar toli gražu nepasiruošę ne tik kovoti prieš valstybinio lygio korupciją, bet net nedrįsta pradėti apie tai kalbėti. Iš dalies juos galima suprasti - kovoti patiems prieš save nėra lengva. Todėl tikrosios korupcijos šaknys artimiausiu metu tikrai nebus pradėtos kirsti. Didžioji korupcija ir toliau skandins šalį glitnaus politinio dumblo fekalijose.

P.S. Tik keli siūlymai, kurie buvo teikti Seimo Antikorupcinei komisijai svarstant antikorupcinės programos projektą:

1. Pirmu numeriu šioje naujoje antikorupcinėje programoje įrašyti politinę korupciją ir ją labai aiškiai ir suprantamai apibrėžti, kad būtų aišku bet kuriam Lietuvos ir užsienio piliečiui.

2. Padaryti taip, kad korupcijos apibrėžimas pagaliau atsirastų Baudžiamajame kodekse.

3. Kaip vieną kovos su korupcija punktų siūlyti kuo skubiau inicijuoti visuomeninio prokuroro institucijos steigimą.

4. Aiškiai įstatymiškai įtvirtinti, kad viešąjį interesą galėtu ginti fiziniai ir juridiniai asmenys, o ne vien visišką pasitikėjimą praradusi prokuratūra. 5. Patobulinti 2003 m. sausio 21 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 75 "DĖL ATLYGINIMO UŽ VERTINGĄ INFORMACIJĄ APIE NUSIKALSTAMAS VEIKAS, KURIOMIS PADARYTA ŽALA VALSTYBEI".

P.P.S. Gegužės 18 d. LR Seimo Atikorupcinės komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo eilė įvairių žinybų atstovų, svarstant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą taip ir nebuvo paliestas pagrindinis, tačiau taip ir neįrašytas į šią programą punktas - POLITINĖ KORUPCIJA. Daugiausia dėmesio buvo skirta sveikatos apsaugai. Į parlamentarų klausimą ar sumažės korupcija sveikatos apsaugos srity, jei tokia daug abejonių kelianti programa bus priimta, Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė atsakė, kad priėmus programą blogiau tikrai tai nebus, tai tokia ir nauda... Politikus, stumiančius tokią naująją kovos su korupciją programą galima patikinti, kad visuomenei tokia „nauda“, švelniai tariant, nėra reikalinga.