Teismas leido galimiems įtėviams „prisimatuoti“ mergaitę

Nesibaigiantys dviejų šeimų ginčai dėl mažametės našlaitės iš Prienų rajono išėjo į finišo tiesiąją. Vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, priėmė sprendimą atlikti psichologinį eksperimentą – paimti mergaitę iš Lukoševičių, kurie augina ją nuo kūdikystės, ir bandomajam 12 mėnesių laikotarpiui perduoti gyventi, auklėti ir išlaikyti į jai mažai matytų Bendinskų šeimą.

Anot Teismo, kadangi sunku nustatyti KONKREČIAS pasekmes, kokias sukeltų vaiko atskyrimas nuo jos dabartinių globėjų Lukoševičių, šis laikotarpis turėtų „pašalinti abejones, ar vaikas pritaps galimų įvaikintojų šeimoje“. Jis, žinoma, atsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, ekspertų išvadas, vaiko psichologinį pasirengimą, vadovavosi įstatymais ir išimtinai vaiko interesais. Tiesiogiai išklausyti šešiametės nuomonės šiuo klausimu Teismas nematė jokios būtinybės.

Kaip ir perduodant bet kokį kitą daiktą, nutartyje tiksliai nurodyta vaiko perdavimo vieta ir terminas, todėl jis turėtų įvykti be jokių komplikacijų. Kiek prireiks policijos pajėgų, kas lauš duris, pjaus langus, kas atsineš „kaldrytę“, o kas padės Bendinskams nešti mergaitę, spręs nutartį vykdantis antstolis, atsižvelgdamas į KONKREČIAS aplinkybes. Gerą patirtį šioje srityje turinčių specialistų turime.

Visgi lieka neaišku, kaip BENDRAI susidariusią situaciją vertina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai. Ekspertizės akte konstatuojama: „mergaitės ryšys su Lukoševičiais yra palankus, emociškai šiltas, patikimas, grįstas pasitikėjimu“, ji yra „emociškai prisirišusi prie J. Ir J. Lukoševičių, kurie mergaitei yra emociškai reikšmingi, ji jaučiasi saugiai santykiuose su jais“, „santykiai su A. ir A. Bendinskais yra neužsimezgę“, mergaitės atskyrimas „žalojančiai paveiktų visas gyvenimo sritis“, „paveiktų ją traumuojančiai“, „apgyvendinimas kitoje šeimoje gali prilygti jos suvokiamų tėvų mirčiai“, „KONKREČIAI prognozuoti tokios situacijos praktiškai neįmanoma, nes nei psichologijoje, nei psichiatrijoje tokių metodų nėra“.

Ekspertams nėra jokių abejonių, kad ginčo mergaitės atskyrimas nuo dabartinės šeimos sukeltų jai didelę žalą ir skausmą, tolygų tėvų mirčiai. Tiesiog norint priimti galutinį sprendimą dėl įvaikinimo Teismui smalsu sužinoti, kaip KONKREČIAI į pasikeitusias gyvenimo sąlygas reaguos šis konkretus vaikas: kaip KONKREČIAI bus pažeistas suvokimas, santykiai su kitais, kaip nukentės pažintinės veiklos procesai, ar prireiks psichiatrinės pagalbos, ar užteks tik metus kitus trunkančios psichoterapijos, žala bus pataisoma ar nepataisoma, milžiniška, labai didelė ar tik didelė ir pan.

Tai, ko negali nuspėti psichologijos ekspertai, po 12 mėnesių galės aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti Vilniaus apygardos teismas. Tai, ko iki šiol nedrįso eksperimentinės psichologijos praktikai, lengva ranka palaimino trys teisėjai. Bijodami nesuklysti, vardan teisingumo ir vaiko interesų.

Lygiai po 12 mėnesių nuo mergaitės perdavimo galėsime tiksliai išmatuoti jai padarytą žalą ir sužinoti, ar ji tinka bandomajai šeimai, ar ne. Blogiausiu atveju naujieji globėjai gali būti ramūs – nepritapusią mergaitę bus galima grąžinti.

Dokumentai: (1) (2).