Teismo psichiatrė ekspertė V. Kilikevičienė: "Lietuvos rytas" paskleidė "antį", ją kartoja A. Vinokuras

Jau rašėme, kad dienraščių lyderio paskelbtą sensacingą naujieną - neva ekspertai surašė išvadą rezonansinėje pedofilijos byloje net nematę pačios mergaitės - paneigė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovas Konstantinas Daškevičius (žr. publikaciją "Dienraščių lyderio paskelbtą sensaciją Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovas vadina nesąmone").

Kaip dezinformaciją šį dienraščių lyderio teiginį vertina ir teismo psichiatrė ekspertė Vida Kilikevičienė, pati dalyvavusi atliekant ekspertizę. Vakar asmeniniame tinklalapyje ji aprašė savo bendravimą su žurnalistais, paaiškino, kaip vyko ekspertizė ir pakomentavo Arkadijaus Vinokuro komentarą, kuriame toliau skleidžiama ta pati dienraščių lyderio "antis". Siūlome minimaliai (tik kalbos požiūriu) pakoreguotą V. Kilikevičienės tekstą. 

Šiandien bendravau su „Lietuvos ryto“ televizijos žurnaliste Rūta Pauliukonyte. Sutikau todėl, kad norėjau sureaguoti į žiniasklaidos vakar internetiniame portale bei per LNK rodomas žinias paskleistą „antį“, jog vadinamojoje pedofilijos byloje ekspertai padarė išvadą net nematę mergaitės.

Turėdama tikslą tiesiog pateikti informaciją, kaip buvo iš tiesų (tai yra byla, kuri jau buvo išnagrinėta viešuose teismo posėdžiuose, buvo prieinama visiems norintiems dalyvauti, išnagrinėta net keliuose teismuose). Tačiau kalbėdama su šia žurnaliste ne kartą pasijutau nejaukiai nuo jos klausimų ir vis artinamos šviečiančios kameros (lempos) - vis arčiau ir arčiau man į veidą, kaip kokiai nusikaltėlei. Žurnalistė daug kartų ėmė klausti ir perklausti (o po to ir dar kartą perskambino, ir dar perklausė), ar tikrai ekspertai matė mergaitę ekspertizės metu. Kai aš tai patvirtindavau, kad taip, tikrai matė, ekspertizė buvo tokia pati kaip ir visiems kitiems vaikams, tada žurnalistė dar paklausdavo, ar aš pati dalyvavau ekspertizėje. Man patvirtinus ir tai, žurnalistė dar uždavė klausimą, „ar aš su ja (mergaite) kalbėjau?“. Vėliau ji įterpė: „bet ekspertės teismo posėdžio metu pareiškė, kad nematė mergaitės“. Tada mėginau išsiaiškinti ir paaiškinti, kad tos ekspertės, kurios nematė mergaitės, buvo specialistės, atliekančios specialistų tyrimą – tai jau nebebuvusi ekspertizė, tai buvęs specialistų tyrimas, kuriame objekto tyrimu buvę kiti dalykai: mergaitės apklausos, tyrimai, konsultacijos, tame tarpe ir ta ekspertizė, kurią atliekant aš pati dalyvavau. Tai buvo specialistų tyrimas, o ekspertės, dalyvavę šiame tyrime, ėjo specialisčių pareigas ir turėjo įvertinti visą šią pateiktą medžiagą. Nebuvo numatyta, kad šiame tyrime turi dalyvauti mergaitė - ji prieš tai dalyvavo, kaip minėjau, apklausose, ekspertizėje.

Tada aš žurnalistės paklausiau - kodėl nesikreipėte pirma į ekspertus (teismo psichiatrijos tarnybą) ir nepaklausėte, ar dalyvavo mergaitė ekspertizėje ar ne, o iš karto paskleidėte tokį gandą? Žurnalistė tik patylėjo. O po to skubiai toliau uždavinėjo man klausimus: „o kiek gi truko ta ekspertizė?“. Mėginau iš praktikos paaiškinti, kad ekspertizė trunka tiek, kiek reikia, kiek kyla klausimų, neaiškumų, tiek, kiek prireikia laiko ekspertui suprasti situaciją, įvertinti asmens būklę dabartinėje bei tiriamoje situacijoje ir atsakyti į pateiktus klausimus (reikia dar prisiminti, kad ekspertas su tyrimo medžiaga jau būna susipažinęs iš anksto ir po tyrimo, pokalbio su asmeniu turi tam tikrą numatytą laiką toliau analizuoti gautą medžiagą bei tiriamo asmens būseną). Tačiau visa tai jaunai žurnalistei nerūpėjo, ji visaip mane spaudė, kad aš įvardinčiau vos ne minučių tikslumu, kiek gi tai truko. Dabar jau būtų sunku tai padaryti ir dėl to, kad nuo šios ekspertizės yra praėję 4 metai. Po to mūsų skyriaus ekspertai jau ištyrėme apie tūkstantį vaikų. Kodėl taip nesidomima kitais vaikais?

Vėlgi buvo nesmagu iš žurnalistės lūpų išgirsti kolegos vaikų psichiatro Lino Slušnio pavardę - jis buvo pateikiamas lyg geriau žinantis, kaip tas vaikų psichiatras ekspertas turėtų dirbti. Anot žurnalistės, „Slušnys sako, kad reikia daug laiko su vaiku užmegzti kontaktą“. Niekas dėl to nesiginčija. Bet jis ekspertu nedirba, todėl net ir nežino, kaip mes tą kontaktą užmezgame, kokio lygio tas kontaktas su vaiku būna pasiekiamas ir pan. (bent jau niekada nėra to klausęs). O kontaktą, gerą ryšį su vaiku, mes tikrai užmezgame. Be to nebūtų įmanomas joks tyrimas, o ne tik ekspertizė. Daugybė vaikų po ekspertizių išeina nusiraminę ir lengviau atsidusę, tačiau mūsų žurnalistai tokių temų neliečia. Nepalengvėja dažniausiai nesaugiems, palaikymo ir paramos nesulaukiantiems vaikams bei tiems vaikams, kurių sprendimams didelę įtaką daro suaugusiųjų diktuojama nuomonė. Tokie vaikai turėtų tęsti gydymą jau ne pas teismo vaikų ir paauglių psichiatrus ekspertus, o pas vaikų ir paauglių psichiatrus.

Vien jau po šios užstrigusios bylos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje esame atlikę netoli tūkstančio įvairių ekspertizių kitiems vaikams, nepilnamečiams asmenims. Nėra kitos tokios užstrigusios bylos. Na, nebent yra šiek tiek panašių, pasekusių šios bylos pavyzdžiu… Bet jų buvo daugiau šios bylos pakilimo metais – 2010-iais, dar 2011-iais. Dabar tokios bylos jau yra vėl nykstančios.

Dar labiau nustebau, kai šiandien netrukus po minėto pokalbio su žurnaliste perskaičiau internete jau pasirodžiusį Arkadijaus Vinokuro straipsnelį apie tą patį – ekspertai nematė mergaitės ekspertizėje, nes, anot jo, taip suprato tame posėdyje dalyvavusios VTAT darbuotojos... Tai kuo A. Vinokuras tiki labiau: ekspertais ar „taip išgirdusiomis, supratusiomis VTAT darbuotojomis“? Ir kodėl? Labai įdomi situacija – vaikų teismo psichiatrai ekspertai iki šiol juodinami, kad ir to paties A. Vinokuro tame pačiame straipsnelyje. Jis žino tik du „teisingus“ psichiatrus Lietuvoje (į šį sąrašą jokiu būdu nepatenka vaikų teismo psichiatrai ekspertai). Tačiau A. Vinokurui patinka, kai teismai priima teisingus sprendimus. Bet jis nesugeba pamatyti ryšio tarp vaikų ir paauglių teismo psichiatrų, psichologų ekspertų darbo, jų išvadų ir sprendimų, ir šių bylų baigties. Kodėl mes vis šmeižiame vieni kitus? Gyvenime yra tiek įdomių temų ir malonių dalykų. Yra labai gerai dirbančių darbuotojų. Kiek mes galime maudami ant vieno kurpaliaus matuoti skirtingus žmones, skirtingas išvadas ir pan.?

Jūs niekada negirdėjote jokių tiesioginių komentarų spaudoje, televizijoje, internete ar kur kitur apie ekspertizę ir jos išvadas mergaitei šioje rezonansinėje byloje iš tų žmonių, kurie patys atliko jai šią ekspertizę, nes tiems žmonėms teikti komentarus neleidžia etikos taisyklės, LR įstatymai ir pan. (Vienintelė vieta, kur ekspertas gali pakomentuoti savo išvadą, yra teismas. Vėliau teismas, įvertinęs visą medžiagą, priima sprendimą). Visi kiti komentarai – buvę ir esantys – apie ekspertizę yra pateikti įvairiausių žmonių, tiesiogiai visiškai nesusijusių su šia ekspertize.