Teismo sprendimas – klausinėti galima

Įdomu pasidalinti šia istorija gyvenant margu ir permainingu laikotarpiu Lietuvoje. Ji kažkiek panaši į futbolą, tik spardomas ne kamuolys. 2014 m. Lietuvoje vykęs Referendumas sukėlė daug neigiamų atgarsių, buvo persekiojami ir baudžiami nekalti žmonės, vėliau išteisinami. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) stengėsi nustumti į šoną visus, kurie mąstė kitaip, uždavinėjo nepatogius klausimus, fiksavo rinkimų pažeidimus, aktyviai domėjosi rinkimais. Tačiau eilinį kartą praleido įvartį, su juo išspausdama dar kelis pūlinius Lietuvos policijoje.

1. Atėjau išreikšti savo pilietinę valią į Referendumą, kurį VRK organizuoja pagal savo tvarką. Nors patys VRK nariai teigė, jog Referendumas painus ir nesuprantamas, rinkėjams keliantis daug klausimų, tačiau nebuvo geranoriškai nusiteikę bendrauti ir suteikti pagalbą, į užduodamus klausimus neįstengė atsakyti. „Kodėl balsuojame už tris klausimus vienu atsakymu?“; „Kodėl balsavimo biuletenis dedamas į tą patį voką su rinkėjo pažymėjimu?“; „Ar nevyksta agitacijos kaip 2004 m., ar dalinate kokias nors gėrybes?“; „Iš kokios politinės partijos jūs esate?“ – tokie klausimai buvo užduoti rinkimų komisijos nariams, tačiau jie nesugebėjo į juos atsakyti, šaipėsi, o po to it vandens į burną prisisėmę tylėjo paklausti, kokias politines jėgas atstovauja. Kodėl nesakyti, iš kokios partijos esi? Nedrąsu, o galbūt gėda? Suprantama.

2. Užuot atsakę į visus pateiktus klausimus VRK nariai Vytautas Greičius ir viešoje erdvėje neadekvačiais komentarais besisvaidanti Stasė Sudintienė nusprendė iškviesti policijos pareigūnus ir išvaryti iš Referendumo jiems neįtikusį rinkėją. Jie ir dar keletas komisijos narių (liudininkų) surašė pareiškimus, kaltindami žmogų įkyriu klausinėjimu ir trukdymu dirbti, nors atsakinėti į klausimus rinkėjams yra tiesioginis VRK narių darbas ir funkcijos, be to salė buvo tuštoka, balsuoti ėjo vidutiniškai po 2 žmones per valandą. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė mane į komisariatą.

3. Klaipėdos AVPK 1PK viešosios policijos skyriuje dirbanti tyrėja Sandra Brinkytė paskambino telefonu, nevykdydama formalių procedūrų liepė pas ją atvykti. Atvykus pakišo pasirašyti pažeidimo protokolą, kuriame apkaltino chuliganizmu (ATPK 174 str.). Protokolas sukėlė daug juoko, kadangi nebuvo atliktas išsamus tyrimas, nesurinkta įrodymų, faktų, o prirašyta vėjų. Labiausiai piktino tai, kad pareigūnė iš anksto buvo neigiamai nusistačiusi prieš apkaltintą asmenį. Vėliau paaiškėjo, kad tyrėja iš esmės bylos netyrė ir tokių savo veiksmų paaiškinti negalėjo, tik sukūrė pažeidimo protokolą „copy-paste“ režimu, po to per daug nesigilindama bylą numetė teismui.

4. Įvykęs teismas konstatavo, kad tai ne teisminė byla, o policijos kompetencija, ir tokiais klausimais prašom netrukdyti. Byla buvo grąžinta atgal policijai tirti iš esmės. Šis faktas sudomino. Negalima pro pirštus žiūrėti į pareigūnus, kurie patyliukais lipa karjeros laiptais pažinčių pramintais takais tarsi erkės ir dirbti savo darbo nesugeba. Liaudiškai tariant, mąsto ne su galva, o kopūstu, taip darydami gėdą savo kolegoms ir visai Lietuvos policijai.

5. Byla grįžo į policiją, ją pakartotinai tirti ėmėsi Klaipėdos AVPK 1PK viešosios policijos skyriaus viršininkas Arūnas Pužauskas. Kvietimas buvo kiek formalesnis, paštu atsiųstas šaukimas. Atvykus į pakartotinį bylos tyrimą su palydove – vaizdo kamera – A. Pužauskas nesivaržė demonstruoti nepagarbos, vengė tinkamai prisistatyti, buvo priešiškai nusiteikęs, it koks Primarijus grodamas su čigonais. Tikriausiai jam buvo nesmagu toliau maišyti kolegės užvirtą košę, žinant, kad ją vis tiek reikės išpilti į unitazą. Persūdyti antrą kartą būtų negerai, todėl sprendimas paprastas – skirti 100 Lt baudą. Viršininkas užsiminė neturintis nei žinių, nei kompetencijos nagrinėti tokias bylas, todėl pasiūlė tiesiog susimokėti ir pamiršti šį įvykį. Nesupratau, ką toks žmogus veikia policijoje priiminėdamas sprendimus ir skirdamas baudas.

6. Trūko kantrybė, nusprendžiau apskųsti neteisėtus ir nepagrįstus pareigūnų veiksmus teismui. Nesinori, kad vėžys išplistų visoje sistemoje ir užkrėstų daugiau žmonių.

7. Teismas buvo teisingas ir skundą tenkino, pažymėdamas, kad pati VRK darbo specifika lemia tai, jog komisijos nariams gali tekti susidurti su įvairiomis konfliktinėmis situacijomis, jas spręsti, taip pat susidurti su įvairiais ateinančiais balsuoti žmonėmis, atsakinėti į jų klausimus, tai yra jų darbo dalis. Natūralu, kad gavęs balsavimo biuletenį ir patyręs stresą rinkėjas uždavinėja klausimus. Teismas konstatavo, kad rinkėjo veiksmuose nebuvo jokių chuliganiško elgesio požymių, o Klaipėdos AVPK 1PK (institucija) netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė ATPK 174 str., institucijos nutarimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Bauda panaikinta, institucijos nutarimas ir bylos teisena nutraukta.

Taip gali nutikti kiekvienam, kuris bent kiek aktyviau domisi Lietuvos gyvenimu ir jame dalyvauja. Smagu, kad teismas vis dėlto įvykdė teisingumą ir išaiškino šios absurdiškos bylos faktus. Linkiu kiekvienam piliečiui turėti savo nuomonę ir ją reikšti, ginti savo pilietines teises ir laisves, neleisti jų varžyti tiems, kurie tarnauja tautai.

Siūlau įtvirtinti privalomąsias teisės studijas visiems policijos pareigūnams be išimties, nes be šių žinių jie gali nebent eismą gatvėse reguliuoti, o ne šiltose vietose sėdėti. Suprantu, kad daugeliui pareigūnų tikrai galbūt gėda dėl tokių savo kolegų. Esu linkęs tikėti, kad dauguma vis dėlto yra geri, sąžiningi ir teisingi, ir patys pasirūpins, kad tokių pūlinių neliktų sistemoje. Na, o VRK pasitikėjimo nekėlė niekada, todėl jau įprasta matyti, kokie špokai ten sėdi. Manau, kad ši įstaiga yra visai nereikalinga, nes rinkimai puikiai gali vykti ir be jos, naudojant pažangias informacines technologijas ir kriptografiją.

Visas teismo sprendimas pateikiamas čia.