Apie Generalinės prokuratūros labai konkrečių prokurorų veikas rašo ir skelbia ne vienas informacijos šaltinis. Akivaizdi realybė, jog Generalinė prokuratūra yra nusikalstamų struktūrų patikima užuovėja. Tai ji patvirtina savo konkrečiais ir nuosekliais kasdienio darbo pavyzdžiais. EKSPERTAI.EU jau kelis metus iš eilės kalba vien tik apie tai. Tačiau patys prokurorai savo oficialiais raštais išaiškina, kad vadinti, pateikiant net ir konkrečius nusikalstamos veikos pavyzdžius, tokiais žodžiais kaip "banditai" ar "nusikaltėliai", o pačią Generalinę prokuratūrą įvardinti kaip "kriminalinio pasaulio buferį" - leistina. Tačiau leistina ne visiems, pasitaiko ir išimčių.Vasario 1 d. įvyko teismo posėdis, kuriame kaltinamas dr. Letas Palmaitis už tai, kad viešai konkrečius prokurorus pavadino nusikaltėliais ir tėvynės išdavikais, o Generalinę prokuratūrą - kriminaline organizacija. Kitas posėdis numatytas vasario 29. Manoma, kad prokurorai už visus šiuos L. Palmaičio pasakytus žodžius reikalaus skirti baudą ir 2 metus kalėjimo. Baudą už įžeidimą ir 2 metus už šmeižtą. Skelbiame L. Palmaičio byloje esantį, bet nagrinėtą tik nuotrupomis, kaltinimo šmeižtu paneigimą.
Teisėjai Birutei Drozdienei
Kauno miesto apylinkės teismas, Laisvės al. 103, 44291 Kaunas
Dėl teikimo įrodymų, paneigiančių kaltinimą šmeižtu
Letas Palmaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-268-738/2012-01-26
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00109-2011-6
2011 12 19 Kauno apygardos prokuroras Audrius Meilutis, pakartodamas prokurorų Justo Lauciaus ir Mindaugo Dūdos žodžius, įrašė į mano ikiteisminio proceso Nr. 20-9-00109-11 Kaltinamąjį aktą neva aš turėjau tikslą „paskleisti šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją“ ir tai padariau.
Man inkriminuojami apibūdinimai nusikaltėlis ir išdavikas, dėl kurių esu kaltinamas apšmeižęs išvardytus valstybės pareigūnus per visuomenės informavimo priemonę, atsirado stebint ilgai trunkantį Eglės Kusaitės procesą, kuriame jai nuolat keliami vis nauji kaltinimai, bet nesimato aiškių įrodymų.
Paviešintų faktų visuma paskatino mane padaryti bendras išvadas apie prokurorus Justą Laucių, Mindaugą Dūdą ir Algimantą Kliunką, kurias išdėsčiau viešai ir kuriuos šiuo teikimu paaiškinu konkrečiai. Nors per apklausą Algimantas Kliunka pareiškė nenorintis su manimi ta tema diskutuoti, čia išdėstyti konkretūs faktai rodo, kad Justo Lauciaus, Mindaugo Dūdos ir Algimanto Kliunkos veiksmai tiek Eglės Kusaitės proceso atveju, tiek kitais, turi nusikalstamos veikos požymių pagal BK 118 str. („Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“), o tai neteisine literatūrine kalba vadinama valstybės išdavimu. Jeigu esu teisus, man inkriminuojamų apibūdinimų nusikaltėlis ir išdavikas negalima laikyti šmeižtu, bet Audrius Meilutis turėtų paaiškinti, kas tuomet jo manymu „neatitiko tikrovės“.
Dėl Justo Lauciaus tariamo apšmeižimo
Plačiai prieinamuose straipsniuose –
Tomas Čyvas 2010 10 05 ekspertai.eu, 2010 10 07 lžinios, 2011 01 23 balsas.lt, 2011 03 29 cyvas.wordpress, 2011 05 11 cyvas.popo.lt, 2011 08 30, lžinios, 2011 10 13 cyvas.popo.lt, 2011 10 25 cyvas.popo.lt, 2011 11 07 balsas.lt, 2011 12 26 balsas.lt, 2011 12 29 lžinios.lt, 2012 01 10 balsas.lt, Algirdas Endriukaitis 2010 12 16 15min, 2011 12 20 bernardinai.lt, Algimantas Matulevičius 2011 05 15 laisvaslaikrastis.lt, Audrius Nakas 2010 08 16 laisvaslaikrastis.lt, 2011 01 11 demokratija.eu, Kastytis Stalioraitis 2011 03 09 alfa.lt, 2011 05 10 delfi, 2011 08 31 ekspertai.eu, 2011 10 11 slaptai.lt, 2011 10 12 XXI Amžius, 2011 10 20 delfi, 2011 11 16 ūkio žinios, Rimantas Varnauskas 2011 03 09 alfa, 2011 03 25 alfa, kt.) –
bei visuomenės veikėjų atviruose laiškuose –
Dariaus Kuolio, Leonido Donskio ir Henriko Mickevičiaus „Vienuolika klausimų VSD vadovui“ (į kuriuos atsakė J. Laucius teisinio įvertinimo siūlymu) 2010 07 02 bernardinai.lt, LR prezidentei ir generaliniam prokurorui adresuotas 2010 07 22 9 buv. sovietinių kalinių atviras laiškas, LRS parlamentinių ryšių su Čečėnijos respublika Ičkerija grupės, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms bei Nepriklausomybės Akto signatarų grupės LR Seime Apskritojo stalo „Lietuvos VSD, Rusijos FSB ir teisė“ 2011 02 22 Rezoliucija, LR prezidentei, Seimo pirmininkei, LR generaliniam prokurorui, VSD generaliniam direktoriui adresuotas A. Endriukaičio, R. Grigo, N. Sadūnaitės 2011 03 29 viešas pareiškimas „Nacionalinių teisinių, politinių ir moralinių Lietuvos interesų pažeidinas ir įsijungimas į posovietinę erdvę“, LR prezidentei, Seimo pirmininkei, LR generaliniam prokurorui, VSD generaliniam direktoriui adresuotas N. Sadūnaitės, A. Svarinsko, A. Terlecko, P. Plumpos, V.J. Varkalos, R. Grigo, A. Patacko, L. Simučio, B. Gajausko, J. Puodžiaus, A. Endriukaičio, P. Gvazdausko, P. Musteikio 2011 04 08 protestas dėl E. Kusaitės bylos šališko sudarymo, nagrinėjimo ir procesinio pažeidimo požymių, LR prezidentei bei Seimo pirmininkei skirtas 2011 06 01 lydraštis-pareiškimas „Dėl LR VSD generalinio direktoriaus G. Grinos teisinės, politinės, moralinės, istorinės ir žmogiškosios atsakomybės E. Kusaitės byloje“ prie aukščiau išvardytų 2010 07 02, 2010 07 22, 2011 02 22, 2011 03 29, 2011 04 08 raštų –
vienaip ar kitaip yra atspindėta prokuroro Justo Lauciaus veikų visuma Eglės Kusaitės byloje, būtent:
– tiria tik laikotarpį nuo 2009 08 12 iki 2009-10-24, ignoruodamas VSD provokacinio poveikį E. Kusaitei nuo pat 2003 m., kada ignoruodamas privalomą įspėjimą, VSD pažeidė savo įstatymo 8(1) str.: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
– apkaltina E. Kusaitę ketinimu atlikti teroro aktą Rusijos strateginiame objekte kolonijinio Rusijos požiūrio pagrindu, neva Kaukazo kovotojai už laisvę ir nepriklausomybę yra teroristai, o karo Kaukaze nebėra: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
– grindžia kaltinimą neišaiškinta prielaida, kad tariamai ruošta E. Kusaitės veika svetimoje Kaukaze kariaujančioje valstybėje yra teroras ,,itin kvalifikuotomis aplinkybėmis“: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
– pažeisdamas Lietuvos ir Rusijos 1995 m. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 4 str., kad bendradarbiavimas vyksta tik per teisingumo ministerijas arba generalines prokuratūras, atsakė į tiesioginį rusų FSB tardymo valdybos 2010 02 10 prašymą ir 2010 03 02 priima nutarimą ,,Apklausti asmenį kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką” nurodydamas LR BPK 80-1 str. ir 82-3 str., reikalaujančius apklausomojo sutikimo, bet šio nutarimo jai nepaskelbdamas ir nepaaiškinamas (nėra E. Kusaitės parašo), o apklausęs 2010 03 30 nuvežė rezultatus į Maskvą, kur dalyvavo tardant Aišat ir Apti Magmadovus, apie kuriuos FSB buvo sužinojusi iš VSD, 2009 atlikus antikonstitucinį slaptą įsibrovimą į privačius Eglės Kusaitės ryšius: pone Audriau Meiluti, ar šie faktai neatitinka tikrovės?
– vėl tiesioginio FSB tardymo valdybos 2010 02 19 prašymo bei generalinio prokuroro Vytauto Barkausko 2010 03 16 leidimu priėmė prokuratūroje iš Maskvos atvykusius FSB darbuotojus, leidęs jiems apklausinėti Eglę Kusaitę (pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?), o po to
– leido šiems svetimos valstybės atstovams pasirašyti po apklausos aktu, tuo pažeisdamas LR Baudžiamojo proceso kodeksą ir išniekindamas Lietuvos suverenitetą: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
Matydamas šiuos valstybinių nusikaltimų požymius negalėjau neįtarti jų loginio ryšio su ankstesniu Justo Lauciaus veiklos faktu, kada 2006 11 30, tik po trijų mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo dėl Vytauto Pociūno mirties Breste pradžios, Justas Laucius tyrimą nutraukė neva neradęs nusikaltimo požymių, nors po to tyrimas dar dukart buvo atnaujintas ir dar iki šiol nebaigtas. Apie tai, kad Generalinė prokuratūra sąmoningai kūrė V. Pociūno mirties aplinkybių falsifikatą, kalbėjo Lietuvos radijui ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis 2011 08 23, o tai pavertė įtarimą mano įsitikinimu, kad Justas Laucius juridiškai dengė tikras Vytauto Pociūno mirties aplinkybes. Kaip žinia, LR Seimo Nacionalinio saugumo komiteto buv. pirmininkas Algirdas Katkus knygoje „Nuo aušros iki sutemų“ (2008, p. 134) parodė, kad V. Pociūno fizinis pašalinimas turėjęs būti VSD operacija stabdant Lietuvos energetinės mafijos ryšių su Rusija paviešinimą.
Minėtas požymis, kad Justas Laucius yra įveltas ir į šį kriminalinį nusikaltimą, kartu su paminėta kitų jo neteisėtų veiksmų visuma, visų pirma atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką pagal BK 118 straipsnį „Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“, kuria Justas Laucius galimai padėjo Rusijos valstybės ekonominiams interesams Lietuvoje Vytauto Pociūno pašalinimo atveju ir tikrai padėjo Rusijai veikti prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą Eglės Kusaitės byloje:
1) suvaržydamas užsienio (Rusijos) valstybės naudai Lietuvos Respublikos pilietės suverenią teisę dalyvauti nacionalinio išsivadavimo judėjimuose, tarp jų ir ginkluotuose, kai to nedraudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų įstatai, Tarptautinės konvencijos, kurias yra ratifikavusi Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei susitarimai,
2) neteisėtai sudarydamas Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas vykdyti teisminius procesinius veiksmus užsienio (Rusijos) valstybės specialiosioms tarnyboms, kai to nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos suverenumą tos (Rusijos) valstybės naudai.
Pabrėžiu, kad Justas Laucius viešai nepaneigė nei spaudoje atskirai išvardytų minėtų faktų, nei jų visumos, o tokiu atveju Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia man pačiam padaryti viešą jų apibendrinimą, pavadinant Justą Laucių juridiniu Vytauto Pociūno nužudymo bendrininku ir valstybiniu nusikaltėliu. Tai, kad aš jį pavadinau Lietuvos išdaviku, neatitinka BK 117 str., kur toks apibrėžimas taikomas tik karo metams, tačiau jis atitinka lietuvių literatūrinėje kalboje įprastą platesnę žodžio išdavikas reikšmę.
Nukentėjusiu save laikantis Justas Laucius bei kaltintojas Audrius Meilutis turi galimybę šiame teisme paneigti žiniasklaidoje ir visuomenės veikėjų viešuose laiškuose išdėstytus faktus arba įrodyti, kad jie neturi nieko bendro su BK 118 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika.
Dėl Mindaugo Dūdos tariamo apšmeižimo
Plačiai prieinamuose straipsniuose –
Tomas Čyvas 2010 10 05 ekspertai.eu, 2010 10 07 lžinios, 2011 01 23 balsas.lt, 2011 03 29 cyvas.wordpress, 2011 05 11 cyvas.popo.lt, 2011 08 30, lžinios, 2011 10 13 cyvas.popo.lt, 2011 10 25 cyvas.popo.lt, 2011 11 07 balsas.lt, 2011 12 26 balsas.lt, 2011 12 29 lžinios.lt, 2012 01 10 balsas.lt, Algirdas Endriukaitis 2010 12 16 15min, 2011 12 20 bernardinai.lt, Algimantas Matulevičius 2011 05 15 laisvaslaikrastis.lt, Audrius Nakas 2010 08 16 laisvaslaikrastis.lt, 2011 01 11 demokratija.eu, Kastytis Stalioraitis 2011 03 09 alfa.lt, 2011 05 10 delfi, 2011 08 31 ekspertai.eu, 2011 10 11 slaptai.lt, 2011 10 12 XXI Amžius, 2011 10 20 delfi, 2011 11 16 ūkio žinios, Rimantas Varnauskas 2011 03 09 alfa, 2011 03 25 alfa, kt.) –
bei visuomenės veikėjų atviruose laiškuose –
Dariaus Kuolio, Leonido Donskio ir Henriko Mickevičiaus „Vienuolika klausimų VSD vadovui“ (į kuriuos atsakė J. Laucius teisinio įvertinimo siūlymu) 2010 07 02 bernardinai.lt, LR prezidentei ir generaliniam prokurorui adresuotas 2010 07 22 9 buv. sovietnių kalinių atviras laiškas, LRS parlamentinių ryšių su Čečėnijos respublika Ičkerija grupės, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms bei Nepriklausomybės Akto signatarų grupės LR Seime Apskritojo stalo „Lietuvos VSD, Rusijos FSB ir teisė“ 2011 02 22 Rezoliucija, LR prezidentei, Seimo pirmininkei, LR generaliniam prokurorui, VSD generaliniam direktoriui adresuotas A. Endriukaičio, R. Grigo, N. Sadūnaitės 2011 03 29 viešas pareiškimas „Nacionalinių teisinių, politinių ir moralinių Lietuvos interesų pažeidinas ir įsijungimas į posovietinę erdvę“, LR prezidentei, Seimo pirmininkei, LR generaliniam prokurorui, VSD generaliniam direktoriui adresuotas N. Sadūnaitės, A. Svarinsko, A. Terlecko, P. Plumpos, V.J. Varkalos, R. Grigo, A. Patacko, L. Simučio, B. Gajausko, J. Puodžiaus, A. Endriukaičio, P. Gvazdausko, P. Musteikio 2011 04 08 protestas dėl E. Kusaitės bylos šališko sudarymo, nagrinėjimo ir procesinio pažeidimo požymių, LR prezidentei bei Seimo pirmininkei skirtas 2011 06 01 lydraštis-pareiškimas „Dėl LR VSD generalinio direktoriaus G. Grinos teisinės, politinės, moralinės, istorinės ir žmogiškosios atsakomybės E. Kusaitės byloje“ prie aukščiau išvardytų 2010 07 02, 2010 07 22, 2011 02 22, 2011 03 29, 2011 04 08 raštų –
vienaip ar kitaip yra atspindėta prokuroro Mindaugo Dūdos veikų visuma Eglės Kusaitės byloje po to, kai 2010 07 22 jos byla buvo padalyta į dvi bylas, bylą Nr. 19-1-00002-09 paliekant Justui Lauciui, kaip Magmadovų bylą, o E. Kusaitės bylai priskiriant Nr. 19-1-00002-10 ir toliau perduodant Mindaugui Dūdai. Akivaizdesnės Mindaugo Dūdos veikos yra:
– 2010 10 29 kaltinamajame akte, būdamas Lietuvos, bet ne Rusijos prokuroras, nurodo tariamą Eglės Kusaitės ryšį ,,/.../ su Rusijos Federacijoje veikiančios tarptautinės teroristinės grupuotės ,,Emirat Kavkaz“ – tačiau tokia „tarptautinė teroristinė grupuotė“ egzistuoja tik oficialioje kololonijinės Rusijos traktuotėje (pvz., pvz., JAV Kongresas 2010 04 29 atmetė siūlymą įtraukti kaukaziečių paskelbtą nuo Rusijos nepriklausomą Kaukazo Imaratą į užsienio tarptautinių teroristinių organizacijų sąrašą): pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
– pažeisdami BPK 7-2, 20-3, 22-3, 44-5, 44-7 str., abudu prokurorai, J. Laucius ir M. Dūda, atmetė visus 15 E. Kusaitės prašymų, bet Mindaugas Dūda 2010-10-27 nutarimu atmetė visus, po E. Kusaitės susipažinimo su kaltinamaja išvada 2010-10-18 pateiktus 13 prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
– 2011 03 24 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Eglės Kusaitės suėmimo (suimta Vilniaus apygardos teismo kolegijos 2011 04 21 nutartimi) pagrįsdamas, neva ,,gauta duomenų /.../ kad E. Kusaitė per trečiuosius asmenimis bendrauja su įtariamaisiais Rusijos Federacijos piliečiais /.../ derina parodymus“. Kadangi E. Kusaitei nebuvo uždrausta bendrauti su „trečiu asmeniu“ – Magmadovų motina, o Lietuvoje negali būti duomenų, kad pastaroji būtų ką nors pasakiusi ar perdavusi savo vaikams, sėdintiems Lefortovo kalėjime, išeina, kad minėti „duomenys“ buvo gauti tik iš kriminalinės rusų FSB / KGB, nes įkiteisminis tyrimas Lietuvoje ir Rusijoje baigtas, kaltinimo aktus turi prokurorai ir pagal abiejų šalių praktiką tiek Eglė Kusaitė turi teisę žinoti Magmadovų parodymus vykstančiuose teismuose, tiek Magmadovai – Eglės Kusaitės parodymus: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
– 2011 07 22 dalyvaudamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo posėdyje Eglei Kusaitei atsakant į Rusijos pateiktus klausimus, Mindaugas Dūda reikalavo, kad E. Kusaitė neatsakytų į klausimus kaip liudytoja prisiekdama, kaip to pageidavo Rusijos pusė, o atsakytų interviu forma, tuo padarant parodymus nelegitimius. Kad teismas patvirtino ir šį Mindaugo Dūdos prašymą, teisėja Jolita Rasiukevičienė 2011 10 05 paaiškino, neva apklausa be priesaikos užtikrino E. Kusaitės konstitucinę teisę atsisakyti liudyti prieš save. Tačiau E. Kusaitė Maskvos Magmadovų byloje nėra įtariamoji ar kaltinamoji, bet Rusijos prašymu yra liudytoja. Tuo tarpu suineteresuoto E. Kusaitės apkaltinimu Mindaugo Dūdos dalyvavimas ne jo, o Maskvos Magmadovų byloje, yra probleminis teismo objektyvumo požiūriu: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
Matydamas tokius Mindaugo Dūdos veiksmus, prorusišku teisiniu nusistatymu primenančius agentūrinę veiklą, negalėjau neįtarti jų loginio ryšio su jo vaidmeniu perduodant Rusijos represinėms struktūroms informaciją apie tinklapio Kavkaz-Center autorius, kuri buvo išlikusi „Elnetos“ serveryje nuo 2004 m., kai KGB rezervisto Arvydo Pociaus liepimu Lietuvoje buvo nutrauktas šio tinklapio retransliavimas, būtent:
– 2011 03 21 Lietuvos generalinė prokuratūra gavo Maskvos Basmanyj rajono teismo teisėjo A. G. Karpov’o nutartį ELNET firmoje gauti siunčiamųjų ir gaunamųjų elektroninio pašto adresu [email protected] pranešimų tekstus „nuo 2002 06 16 iki šiol“, t.y. net už 9 metus. Nors tokią informaciją teigdama Lietuva tarptautiniu lygmeniu legitimuoja susidorojimą su disidentais ir pasityčiojimą iš teisingumo (panašiai kaip Baltarusijos disidento Alesio Beliackio atveju), 2011 06 02 Mindaugas Dūda, net neinformavęs Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos, pateikė prašymą Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui atlikti poėmį, o 2011 06 03 šio teismo teisėjai Sonatai Raupėnaitei-Lekerauskienei priėmus atitinkamą nutartį, darbą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Visi šie suminėti nusikalstamos veiklos požymiai atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką pagal BK 118 straipsnį „Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“, kuria Mindaugas Dūda padėjo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą:
1) palaikydamas valstybinį kaltinimą prieš Lietuvos Respublikos pilietę tos (Rusijos) valstybės naudai, suvaržant pilietės suverenią teisę dalyvauti nacionalinio išsivadavimo judėjimuose, tarp jų ir ginkluotuose, kai to nedraudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų įstatai, Tarptautinės konvencijos, kurias yra ratifikavusi Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei susitarimai,
2) palaikydamas kaltinimą, pagrįstą neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio (Rusijos) valstybės specialiųjų tarnybų atliktais teisminiais procesiniais veiksmais, kai to nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos suverenumą tos užsienio valstybės naudai,
3) apribodamas BPK numatytas Eglės Kusaitės teises, taip pat atimdamas iš jos galimybę liudyti Magmadovų teisme su priesaika, kad jos liudijimas būtų niekinis, tuo palengvindamas kaltinimais Magmadovams remti kaltinimus E. Kusaitei, o kaltinimais E. Kusaitei remti kaltinimus Magmadovams,
4) nusikalstamos organizacijos FSB / KGB prašymu teikdamas svetimos (Rusijos) valstybės represinėms struktūroms Lietuvoje buvusius duomenis apie asmenis, susijusius su Kaukazo išsivadavimo judėjimu.
Pabrėžiu, kad Mindaugas Dūda viešai nepaneigė nei spaudoje atskirai išvardytų minėtų faktų, nei jų visumos, o tokiu atveju Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia man pačiam padaryti viešą jų apibendrinimą, pavadinant Mindaugą Dūdą valstybiniu nusikaltėliu. Tai, kad aš jį pavadinau Lietuvos išdaviku, neatitinka BK 117 str., kur toks apibrėžimas taikomas tik karo metams, tačiau jis atitinka lietuvių literatūrinėje kalboje įprastą platesnę žodžio išdavikas reikšmę.
Nukentėjusiu save laikantis Mindaugas Dūda bei kaltintojas Audrius Meilutis turi galimybę šiame teisme paneigti žiniasklaidoje ir visuomenės veikėjų viešuose laiškuose išdėstytus faktus arba įrodyti, kad jie neturi nieko bendro su BK 118 straipsnyje nurodyta nuskalstama veika.
Dėl Algimanto Kliunkos
Be to, panašiai kaip Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą, tose pačiose publikacijose ir laiškuose esu apibūdinęs kaip nusikaltėlį ir išdaviką taip pat prokurorą Algimantą Kliunką, kuris šioje mano byloje nelaiko savęs nukentėjusiu. Kadangi mano veiksmų motyvacija visų trijų atžvilgiu buvo vienoda, turiu papildyti savo veiksmų pagrindimą ir Algimanto Kliunkos atveju.
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroras Algimantas Kliunka pavedė pradėti Eglės Kusaitės veikos ikiteisminį tyrimą prokurorui J. Lauciui 2009 08 27. Kalbėdamas apie tyrimo rezultatus 2010 06 11 spaudos konferencijoje Algimantas Kliunka prodė save veikiant ne Lietuvos, bet Rusijos teisinėje erdvėje:
– ,,užmezgė kontaktus su Rusijos Federacijoje veikiančiomis islamistinėmis teroristinėmis grupuotėmis.“ Tačiau tai nėra joks nusikaltimas pagal LR BK: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
– Toje pačioje spaudos konferencijoje Algimantas Kliunka atskleidė, kad jo vadovavimo dėka Rusijai buvo perduoti iš Eglės Kusaitės VSD slapta iššnipinėti Magmadovų adresai ir telefonai: ,,Mes pateikėme informaciją Rusijos Federacijai apie jos kontaktus ir Rusijos Federacijoje buvo iškelta baudžiamoji byla ir suimti trys asmenys". Tie asmenys yra sesuo ir brolis Aišat ir Apti Magmadovai bei Apti mokyklos draugas Chasanas Arsigirajevas, kurį FSB palaužė liudyti prieš draugus ir kuris todėl buvo paleistas ir daugiau neminimas. Tokiu būdu Lietuva betarpiškai inicijavo susidorojimą su čečėnais Rusijoje: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
– Algimantas Kliunka dengė ir neteisėtą FSB / KGB darbuotojų atliktą Eglės Kusaitės 2010 04 07 apklausą, 2010 08 11 raštu dėl šios apklausos teigdamas: ,,Rusijos Federacijos pareigūnai Lietuvos Respublikoje jokių savarankiškų tyrimo veiksmų neturėjo teisės atlikti ir neatliko“, nors prokuroras V. Barkauskas leido atlikti ,,tyrimo veiksmus“. Kad šis teiginys yra melagingas, rodo generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko 2010 03 16 raštiškas leidimas FSB darbuotojams ,,dalyvautų atliekant Lietuvos teritorijoje teisinės pagalbos prašyme nurodytus veiksmus“ (pats V. Barkauskas faksavo šį dokumentą tiesiai Rusijos FSB / KGB). Kad apklausa tikrai buvo, rodo ir prokuroro Gintaro Jasaičio 2010 12 20 nutarimas, minintis Justą Laucių, kad pastarasis ,,įtariamosios E. Kusaitės vienos su Rusijos FST pareigūnais jis nepaliko nė minutei, nei prieš apklausą, nei apklausos metu, nei po jos. Visus jos pokalbius su šiais pareigūnais jis girdėjo bei dalyvavo juose“: pone Audriau Meiluti, ar šie faktai neatitinka tikrovės?
– pagaliau Algimantas Kliunka yra susijęs ir su galimu bandymu nuslėpti tiesą apie Vytauto Pociūno fizinį pašalinimą: 2007 07 13 Algimantas Kliunka atmetė našlės L. Pociunienės skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir paliko galioti 2006 11 30 Justo Lauciaus nutarimą jį nutraukti, nors ikiteisminis tyrimas dar dukart atnaujintas ir nepasibaigė iki šiolei: pone Audriau Meiluti, ar šis faktas neatitinka tikrovės?
Šie nusikalstamos veiklos požymiai atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką pagal BK 118 straipsnį „Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“, kuria Algimantas Kliunka padėjo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą:
1) inicijuodamas valstybinį kaltinimą prieš Lietuvos Respublikos pilietę užsienio (Rusijos) valstybės naudai, suvaržant pilietės suverenią teisę dalyvauti nacionalinio išsivadavimo judėjimuose, tarp jų ir ginkluotuose, kai to nedraudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų įstatai, Tarptautinės konvencijos, kurias yra ratifikavusi Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei susitarimai,
2) palaikydamas kaltinimą, pagrįstą neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio (Rusijos) valstybės specialiųjų tarnybų atliktais teisminiais procesiniais veiksmais, kai to nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos suverenumą tos užsienio valstybės naudai,
3) nuslėpdamas šių neteisėtų svetimos valstybės pareigūnų veiksmų atlikimą Lietuvoje,
4) galimai liepęs pateikti nusikalstamai Rusijos FSB / KGB organizacijai iš Eglės Kusaitės išgautus duomenis apie čečėnus Aišat ir Apti Magomadovus ir įtraukdamas Lietuvą į Rusijoje vykdomas represijas.
Pabrėžiu, kad Algimantas Kliunka viešai nepaneigė nei spaudoje atskirai išvardytų minėtų faktų, nei jų visumos, o tokiu atveju Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia man pačiam padaryti viešą jų apibendrinimą, pavadinant Algimantą Kliunką valstybiniu nusikaltėliu. Tai, kad aš jį pavadinau Lietuvos išdaviku, neatitinka BK 117 str., kur toks apibrėžimas taikomas tik karo metams, tačiau jis atitinka lietuvių literatūrinėje kalboje įprastą platesnę žodžio išdavikas reikšmę.
Algimantas Kliunka bei kaltintojas Audrius Meilutis turi galimybę šiame teisme paneigti žiniasklaidoje ir visuomenės veikėjų viešuose laiškuose išdėstytus faktus arba įrodyti, kad jie neturi nieko bendro su BK 118 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika.
PASTABA DĖL LIETUVOS PROKURORŲ BENDRAVIMO SU RUSIJOS FSB
A. Betarpiškas Lietuvos generalinės prokuratūros bendravimas su Rusijos FSB, paniekinant 1995 m. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (kiek ši sutartis neprieštaravo 1992 06 08 LR Konstituciniam Aktui Nr. I-2622 dėl neįsijungimo į postsovietines Rytų sąjungas, gali atsakyti tik teisės specialistai) 4 str. nuostatą, kad bendradarbiavimas vyksta tik per teisingumo ministerijas arba generalines prokuratūras (tai nesudaro išimties BPK 66 str. 2 d.), rodo ne paritetinį abiejų šalių laikymąsi 1995 m. sutarties pagal jos reikalavimus, bet neteisėtą Lietuvos, NATO šalies, Generalinės prokuratūros kooperaciją su ne-NATO šalimi, kuri atmetė visus ankstesnius Lietuvos prašymus dėl teisinės pagalbos (Raslano, Medininkų ir Sausio 13 atveju), grįžo prie sovietinio Lietuvos okupacijos neigimo ir atsisako atlyginti už okupacijos padarinius, kitaip tariant, yra nedviprasmiškai priešiška NATO narei Lietuvai.
Tuo tarpu Lietuvos tarptautinių sutarčių įstatymo 12 str. teigia, kad sutarčių vykdymą turi užtikrinti Lietuvos vyriausybė.
Jei Lietuvos vyriausybė neužtikrino teisėto 1995 m. sutarties vykdymo, tai reiškia, kad Lietuvos generalinė prokuratūra veikė savavališkai, pažeisdama sutarties reikalavimus, ir tuo pačiu pavertė visas iš tokio bendradarbiavimo išplaukiančias teisines pasekmes niekinėmis.
B. 1996 m. birželio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ,,Dėl priemonių, skirtų pašalinti buvusių komunistinių totalitarinių sistemų palikimą“, o 1997 m. lapkričio 6 d. ,,Dėl okupacijų laikotarpio masinių represijų, genocido ir kitų nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui bei karo nusikaltimo tyrimo“.
Tuo pagrindu 1998 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. VIII-858 ,,Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“. Šiuo įstatymu įvardytos struktūros pripažintos nusikalstamomis organizacijomis.
1998 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją ,,Dėl komunizmo ir buvusių komunistinio okupacinio režimo struktūrų vertinimo“.
C. Tačiau Rusijoje KGB niekad nebuvo likviduotas, o pakeitus pavadinimą į FSB, nė vienas darbuotojas nebuvo nuteistas už nusikaltimus, KGB kadrai išliko. Akivaizdu, kad išnagrinėtas Lietuvos generalinės prokuratūros bendradarbiavimas su tokia nusikalstama svetimos šalies organizacija turi būti vertinamas kaip veikimas priešiškos valstybės naudai, reabilituojant KGB bei jo nusikaltimus ir, sutinkamai su FSB (KGB) ketinimais, parodant Lietuvą kaip tarptautinį terorizmą organizuojančią šalį, t.y. prieš Lietuvos Respublikos interesus (BK 118 str.)
Būtent todėl 2010 07 22 Lietuvos buvusieji sovietiniai politiniai kaliniai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su reikalavimais ištirti ir paviešinti Rusijos FSB darbuotojų atvykimo į Lietuvą aplinkybes ir procesinius veiksmus joje, nurodyti ir įvertinti Lietuvos pareigūnų vaidmenį bei galimybę jiems toliau eiti savo pareigas, sudaryti komisiją prokuratūros veiklai įvertinti.
Kadangi minėti buvusių sovietinių politinių kalinių reikalavimai nevykdomi, o prokuratūra ne tik ignoruoja Lietuvos visuomenės pasipiktinimą, bet ir imasi grasinimų, būdamas eilinis pilietis, nutariau atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvos valstybiniam suverenitetui prieštaraujančią prokurorų veiklą ir priversti juos iškelti ir man baudžiamąją bylą už tariamą jų apšmeižimą.
Tuo būdu, veikdamas visuomenės labui, esu sukūręs situaciją, kada atsakydami į iki šiol visuomenei neatsakytus klausimus, prokurorai turi galimybę šiame teisme viešai įrodyti savo veiksmų teisėtumą ir galų gale paaiškinti, ar jie veikia Lietuvos, ar Rusijos teisinėje erdvėje.
IŠVADOS DĖL ŠIOS BYLOS GALIMŲ POTEKSČIŲ
Teisiškai žiūrint, teismas turi pakankamą formalų pagrindą nuteisti mane pagal BK 154-2 ir 290 str., net ir nesvarstydamas mano tariamo šmeižto turinio, kad Justas Laucius, Mindaugas Dūda ir Algimantas Kliunka tikrai padėjo svetimos (Rusijos) valstybei veikti prieš Lietuvos interesus, būtent:
kartu su nusikalstama FSB / KGB organizacija sukūrė dvi bylas, realiai sudarančias vieną Magmadovų–Kusaitės bylą, kurioje Magmadovams sugalvota mirtininkės teroristės prieš Rusiją verbavimo rolė, o Kusaitei – ryšių su tais pačiais Magmadovais (apie kuriuos VSD turėjo žinoti 5 metai iki jos arešto, o FSB sužinojo tik iš VSD) palaikymo, teroristinės grupės organizacimo, bombos gaminimo bei mirtininkės rolė, tuo pačių pavaizduojant Lietuvą visam pasauliui kaip teroristus ruošiančią šalį ir panaudojant tai Rusijos teroristinei veiklai teisinti ir maskuoti (nepriklausomybę teisėtai paskelbusių čečėnų genocidas, Britanijos piliečio Aleksandro Litvinenkos nužudymas, agresija prieš Gruziją, Lenkijos elito Smolenske likvidavimas) –
o tai atitinka LR BK 118 str. numatytą veiką.
Juk šitokiam sunkiam nusikaltimui įrodyti nepakanka mano „šmeižto“, kuris Kauno miesto apylinkės teisme formaliu požiūriu visai pagrįstai bus svarstomas atsietai nuo savo turinio (kad iš tikrųjų nėra šmeižtas), bet reikia visiškai naujos bylos ir ikiteisminio tyrimo.
Kauno miesto apylinkės teismas neturi nei tokio tyrimo, nei atitinkamo kaltinamojo akto, todėl net ir formaliai neturi jokios kompetencijos gilintis į mano argumentus, kurie remiasi visuomenei jau seniai žinomais ir vargu ar paneigiamais faktais.
Todėl mano tikslas pradėjus šią teisminę provokaciją nebuvo ir negalėjo būti koks nors tyčinis (kaip bando pavaizduoti prokuroras Audrius Meilutis) noras apšmeižti man visai nepažįstamus Justą Laucių, Mindaugą Dūdą ir Algimantą Kliunką, bet tiktai vienas: parodyti plačiai visuomenei VSD ir Generalinės prokuratūros antivalstybinės veiklos prorusišką potekstę, atskleistą jau 2008 m. Algirdo Katkaus knygoje „Nuo aušros iki sutemų“. Man nesvarbu, ar būtent personaliai Justas Laucius, ar Gediminas Grina, ar Irmantas Mikelionis, nes nėra jokių ženklų, kad jie veiktų nepriklausomai ir nesuderintai. Tačiau Eglės Kusaitės byla ryškiai apšvietė šioje „galimai“ antivalstybinėje grupuotėje būtent Justą Laucių, Mindaugą Dūdą ir Algimantą Kliunką, pateikdama visuomenei visą pluoštą sunkiai paneigiamų BK 118 straipsnio numatytą veiką atitinkančios veiklos požymių.
Jei, kaip teigia prokuroras Audrius Meilutis, aš tikrai tyčia siekiau apšmeižti nurodytus valstybės pareigūnus (žr. mano Kaltinamąjį aktą, p. 1), tai jis turi ir paaiškinti priežastį, iš kur manyje nei iš šio nei iš to (reikia bent prašyti teismo paskirti psichiatrinę ekspertizę, ar ne?) atsirado noras apšmeižti tuos man nepažįstamus garbingus asmenis, pvz., Algimantą Kliunką, kuris LTSR prokuratūroje dirbo nuo 1981 m (žr. mano Kaltinamąjį aktą, p. 6, kuriame prokuroras Audrius Meilutis drįsta tapatinti LR prokuratūros sistemą su LTSR prokuratūros sistema, tuo sukeldamas įtarimų, kad toks teiginys gali turėti LR BK 118 str. numatytos veikos požymius).
Kita vertus, atviroje Lietuvos spaudoje, nors ir ne tokia provokacine forma, kaip mano, jau būta tiesioginio VSD tapatinimo su rusų FSB ir net konkrečių prokurorų „apšmeižimo“ pavardėmis, bet baudžiamųjų bylų nekelta. Manyčiau, kad priežastis, kodėl baudžiamoji byla iškelta būtent man, yra net ne ta, kad aš tyčia, norėdamas tą bylą išprovokuoti, nusiunčiau savo „šmeižtus“ Generalinei prokuratūai ir VSD, bet tiktai ta, kad seniai esu rusų FSB akiratyje ir pats daviau jai patogią progą atsiskaityti.
Čia turėtume grįžti prie „Elnetos“ firmos bylos, iškeltos prieš VSD dėl banditiško jos dispozicijoje buvusių duomenų poėmio ir perdavimo Rusijos represinėms struktūroms.
Kaip minėta, 2011 06 02 Mindaugas Dūda, net neinformavęs Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos, pateikė prašymą Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui atlikti poėmį, o 2011 06 03 šio teismo teisėjai Sonatai Raupėnaitei-Lekerauskienei priėmus atitinkamą nutartį, darbą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras. 2011 10 04 šį Mindaugo Dūdos poelgį Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyr. prokuroras Irmantas Mikelionis paaiškino tuo, kad Mindaugas Dūda veikė vadovaudamasis protingumo principu ir vien todėl neva viskas atlikta teisingai ir pamatuotai. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia yra tai, kad Konstitucinis teismas galų gale priėmė „Elnetai“ nepalankų sprendimą, o tai kelia klausimą ne vien dėl prokuratūros, bet ir dėl visos teisinės sistemos legitimumo ir net pačios Lietuvos valstybės realumo. Faktiškai išteisindamas Kavkaz-Centro autorių išdavimą Rusijos represinėms struktūroms įstatymų ribose veikusios Lietuvos firmos „Elnetos“ interesų sąskaita, Konstitucinis teismas tuo pačiu išdavė ir savo piliečių interesus, kuriuos privalo ginti. Ar po to galime stebėtis, kad VSD išdavė Lietuvos pilietę Eglę Kusaitę svetimos teroristinės (Rusijos) valstybės kriminaliniams interesams?
Gyvename šalyje, kurioje kiekvienas pilietis gali būti išduotas vos tik rusų FSB/ KGB paprašius, o kaip matome Eglės Kusaitės atveju, net ir vien tik savų „valstybės“ organų iniciatyva net be įstatyminio perspėjimo (plg. VSD įstatymo 8(1) str.).
Tai kelia klausimą, ar nepriklausoma Lietuvos valstybė iš tikrųjų egzistuoja ir kas pagaliau buvo atkurta 1990 metais, ar 1940 m. SSSR sunaikinta respublika, ar buvo sukurta imitacinė fake-valstybė-padirbinys su autentiškais nepriklausomos Lietuvos simboliais, bet iš tikrųjų pavaldi nežinia kokioms užsienio jėgoms?
Nepamirškime, kad agresoriaus prispausta net ir tikra Lietuvos valstybė nesugebėjo pasipriešinti Rusijos reikalavimams ir 1940 m. išdavė Rusijos represinėms struktūroms tikrą, bet ne imitacinį, Lietuvos užsienio reikalų ministrą Kazį Skučą ir tikro, bet ne imitacinio, Lietuvos saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį.
Bet tai buvo tikros Lietuvos valstybės agonijos laikas. Taigi panašu, kad „galimai“ nuo 1990 m. gyvename post-agoninėje imitacinėje valstybėje, kurioje Briuselio įstatymai turi viršenybę, o lygiomis teisėmis ant valstybinių dokumentų pasirašinėja Rusijos FSB darbuotojai.
Ir jei kas man dar paargumentuotų, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė, o Rusija nėra, tai juk ir Lenkija yra, bet jos elitas kažkodėl sulikviduotas Rusijoje Smolensko mieste, o Lenkijos Seimo Macerevičiaus komisijos išvados ignoruojamos tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV (įtariu, kad net ir daugeliui Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams visai nežinoma, kas yra ta Antonio Macerevičiaus komisija, jau neminint turbūt niekam negirdėto JAV Goldman Sachs banko, kurio draudimą atvykti į Lenkiją panaikino dar laikinas prezidentas Bronislavas Komorovskis pirmuoju savo dekretu, 10 dienų po Lecho Kačinskio likvidavimo).
Taigi sunku net tiksliai atspėti, kieno pageidavimus šiandien vykdo „nepriklausoma“ Lietuva. Gerai, kad bent viena pusė yra aiški iš Eglės Kusaitės bylos ir Konstitucinio teismo sprendimo dėl „Elnetos“ ieškinio.
Šia prame mano likimas ir šio teismo nuosprendis yra jau iš anksto nulemti būtent mano ilgamečio bendradarbiavimo su minėtu Kavkaz-Centru dar Ičkerijos prezidento Aslano Maschadovo laikais, kai susirašinėjant su redakcija Kaukazo žurnalistų sąjunga pasiūlė man dalyvauti konkurse parašant straipsnį apie Rusiją, kaip detsabilizavimo faktorių Kaukaze. Laimėjusiam konkursą man pasiūlė stoti į tarptautinį Sąjūdį už Kaukazo dekolonizavimą, į kurio politinę tarybą vėliau buvau įtrauktas redaguodamas tinklapio „Svobodnyj Kavkaz“ anglišką puslapį. Sąjūdis ideologiškai rėmė čečėnų ginkluotą kovą prieš Rusijos agresiją bei čečėnų valstybės Ičkerijos ginkluotųjų pajėgų karines operacijas. Po prezidento Abdu-l-Halimo Sadulajevo Ičkerijos prezidentu tapus amyrui Doku Umarovui, aš kartu su visais Sąjūdžio nariais daviau ištikimybės priesaiką naujam Ičkerijos prezidentui pagal šariato reikalavimus, nes šariatas leidžia krikščioniui duoti priesaiką. Doku Umarovui panaikinus Ičkerijos Respubliką ir paskelbus islamišką Kaukazo Imaratą, Sąjūdis už Kaukazo dekolonizavimą buvo paleistas, tinklapis „Svobodnyj Kavkaz“ uždarytas ir mano priesaika neteko galios.
Tačiau ir po to aktyviai bendradarbiauju su Kavkaz-Center tinklapiu. Apie tai gali liudyti kad ir ši mano publikacija, kurioje minimas prorusiškas mūsų valstybės pareigūnų elgesys su čečėnais Lietuvoje ir garsi Gatajevų byla, tokia pat absurdiška, kaip ir Kusaitės byla: http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2009/04/18/65141.shtml
Taigi nėra jokių abejonių, kad Mindaugo Dūdos prašymu Rusijai buvo perduotas ir mano susirašinėjimas su Kavkaz-Centru, nors, be abejo, FSB ir be to skaito šio tinklapio publikacijas, o mane „globojo“ dar „KGB“ laikais.
Manyčiau, dabar Generalinei prokuratūrai atkertant į mano priekaištus, visai logiška būtų iškelti prieš mane bylą pagal BK 118 str. kad ir už minėtą straipsnį http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2009/04/18/65141.shtml, neva jis kenkia mūsų imitacinės valstybės prorusiškiems interesams.
Negali būti atmesta ir galimybė, kad Generalinė prokuratūrą pasiųs dėl manęs užklausimą į brolišką FSB / KGB, o pastarosios prašymu būsiu perduotas teisėtam teismui į Rusiją už nuolatinę nusikalstamą teroristinę ekstremistinę kenkėjišką veiklą prieš brolišką Rusijos valstybę.
Kad imitacinė yra ne vien Lietuvos Respublika, o Europos Sąjungai pataikaujant – praktiškai visas posovietinis blokas, rodo analogiški reiškiniai Latvijoje ir Lenkijoje. Neseniai savo įkeltu pavadinimu „Tas pats Lietuvoje! Išdavikus – DVo teismui!“ išsiuntinėjau Lietuvos valstybės įstaigoms, įskaitant Kauno miesto apylinkės teismą, taip pat Lietuvos visuomenės veikėjams Lenkijos disidento Piotro Chlebovičiaus atsiųstą Jadvygos Chmelevskos nuostabią politinę analizę. Šis persiuntimas padarytas mąstančių žmonių informacijai, bet ne tikslu ką nors jungti, kaip papildymą, prie mano bylos. Kaip keista, teisėja Birutė Drozdienė suvokė mano atsiųstą informacija ne kaip medžiagą intelektualiam apmąstymui, bet kaip paraišką pridėti prie bylos, nors apie tai nebuvo jokio mano prašymo. Ji man atsiuntė net teismo nutartį, kad atsisako priimti, nes tekstas yra rusų kalbą, kaip jį ir išplatino Piotras Chlebovičius, o reikia siųsti valstybės kalba. Sveikinu:
Eglės Kusaitės byloje Rusijos FSB 2010 04 01 ir Rusijos generalinė prokuratūra 2010 07 07 pagal Lietuvos generalinės prokuratūros 2009 11 16, 2009 12 23, 2010 02 08 ir 2010 04 29 prašymus atsiuntė į Lietuvą per 500 lapų medžiagos, kurią Lietuvos generalinė prokuratūra nuolankiai, nė necyptelėjusi, pati išsivertė. Tai Lietuvai galėjo kainuoti nuo 10 – 15 tūkst. litų. Bet ką tai reiškia, jei siunčia ne Palmaitis ar Piotras Chlebovičius, bet patys vyresnieji broliai!
Letas Palmaitis 2012 01 30
EKSPERTAI.EU priminimas
Iš EKSPERTAI.EU publikacijos "Nusikaltėlių bendrininkai prokurorai - banditai", adresuotos Generaliniam prokurorui: "Kad būtų dar konkrečiau, paimsime tik vieną pavyzdį (o jų yra apstu) ir eilinį kartą viešai banditu (nusikaltėle) pavadinsime Generalinės prokuratūros rezonansinių bylų, tačiau neturinčią reikalingo išsilavinimo prokurorę Sigutę Malinauskienę. Apie šios prokurorės vykdomas nusikalstamas veikas esame ne kartą informavę prokuratūros vadovybę. Deja, prokuratūros vadovybė, užuot užkirtusi kelią nusikaltimams, vykdomiems pačioje prokuratūroje, jokių priemonių nesiėmė, o tik dengė ir gynė šią prokurorę. T.y. Generalinės prokuratūros vadovybė pati patvirtino, kad ją tenkina šios prokurorės vykdomos nusikalstamos veikos."
Taigi nors ir Generalinės prokuratūros vadovybė labai nenori, tačiau nėra abejonių, kad teismo suole turi sėdėti ne tik L. Palmaitis. Išimtis niekam neturėtų būti daromos.
Kelios EKSPERTAI.EU publikacijos susijusios su šia tema:
D. Valys pabandė paaiškinti, kada prokurorus galima vadinti banditais, o kada negalima
Generalinė prokuratūra išaiškino: viešojoje erdvėje vadinti prokurorus banditais - leistina
Piliečiui sukėlė įtarimų EKSPERTAI.EU veikla
Nusikaltėlių bendrininkai prokurorai - banditai
Politinė korupcija - Lietuvos problema Nr. 1 - turi būti pažabota pirmiausiai
Rezonansinių bylų studentės - prokurorės kompetencija jos vadovams abejonių nekelia
Gūduma
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
