Telefonų linijos sugrįžta su dar didesne interneto sparta

Tarptautinė elektroninių ryšių sąjunga (ITU) pradėjo procedūras dėl standarto G.fast patvirtinimo. Pastarasis numato, kad dabartinių telefonų linijų pralaidumą galima padidinti iki teorinių 1 Gbit/s.

Tikimasi, kad standarto ITU-T G.9701 eksploatacija bus ekonomiškai efektyvesnė nei optinio pluošto linijos. Kadangi stacionariais telefonais visame pasaulyje naudojasi dar labai daug žmonių, jiems nereikės vestis išskirtinių linijų, skirtų prieigai prie interneto.

Pirmąja prieigos prie interneto per telefonines linijas banga tapo ADSL, standartizuotas 1999 m., kuris leido siųstis duomenis 8 Mbit/s sparta, išsiųsti 1,3 Mbit/s. ADSL naudojo specialią moduliacijos technologiją, naudojančią 1 MHz pralaidumo juostą 25–1104 kHz dažniu. Vėliau atsiradę VDSL, ADSL2 ir VDSL2 standartai padidino prieigos spartą.

Šiandien „telefoninio interneto“ viršūnė yra VDSL2, kuris naudoja 30 MHz diapazoną, o duomenų perdavimo sparta sudaro iki 200 Mbit/s. Vis dėlto teoriškai maksimali sparta, kurią siūlo interneto tiekėjai, sudaro ne daugiau nei 100 Mbit/s.

G.fast spartą tikimasi padidinti iki 1 Gbit/s (realybėje – iki 500 Mbit/s), pasinaudojant 106 MHz dažnių juosta. Galima problema – susipynimas su FM radijo dažniais (87,5 – 108 MHz) ir galimi „kamščiai“, duomenis perduodant didele sparta. Dėl didelės spartos kyla ir kita problema: fiziniai apribojimai neleis tokių linijų daryti ilgesnių nei 250 metrai.

Nepaisant galimų trūkumų, G.fast specifikacijas planuojama priimti 2014 m. ir tik tuomet pradėti atitinkamos komunikacinės įrangos gamybą. Ar standartas taps masinis, klausimas lieka atviras.