Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejus „Alka“ tampa valstybinės reikšmės muziejumi

Sausio 8 d. LR Vyriausybė pritarė nutarimui „Dėl biudžetinės įstaigos Telšių rajono savivaldybės Žemaičių muziejaus „Alka“ savininko turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų bei turto perėmimo ir perdavimo“. Šiuo nutarimu Žemaičių muziejus „Alka“ tampa nacionaliniu muziejumi.

„Alka“ yra vienas seniausių Lietuvos muziejų (įkurtas 1932 m.), turintis vertingus kultūriniu ir istoriniu požiūriu rinkinius. Šiuo metu muziejuje saugoma virš 100 tūkst. eksponatų (103 040). Ypatingai vertingas yra unikalus Žemaitijos dvarų kultūros paveldas ir medinės liaudies skulptūros, kuriomis garsėja Žemaitijos regionas. Šio muziejaus veikla peržengia savivaldybės muziejaus veiklos ribas, todėl šiandien priimtas Vyriausybės sprendimas, kuriuo „Alkos“ muziejui suteikiamas respublikinio muziejaus statusas ir perduodamos jo turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos Kultūros ministerijai“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Pasak jo, savo turimais rinkiniais, archyvais, darbuotojų kompetencija ir vykdomais projektais muziejus išsiskiria iš kitų, savivaldybėms pavaldžių, muziejų. Jame saugoma ne tik kraštotyros medžiaga, būdinga savivaldybių muziejams, bet ir turtingas Žemaitijos dvarų kultūros palikimas, savo unikalumu lenkiantis kai kurių didžiųjų muziejų rinkinius. Kolekcijoje saugomi originalūs žinomų Vakarų Europos dailininkų paveikslai, atspindintys XVII–XIX a. dailės raidą, vienetiniai pasaulinio lygio taikomojo meno eksponatai, kuriuos galima išvysti Prancūzijoje, Italijoje, JAV, Rusijoje.

Be gausios dvarų paveldo kolekcijos, muziejuje saugomas unikalus Žemaitijos dvarų archyvas – rankraščiai, atspindintys dvarų ekonominę politinę padėtį, fiksuojantys visuomeninio politinio gyvenimo pokyčius. Muziejaus bibliotekoje saugomos unikalios dvarų bibliotekų knygos.

Muziejuje taip pat saugoma turtinga etninės kultūros paveldo kolekcija (liaudiškos skulptūros, kalvių nukalti kryžiai, liaudies dailininkų piešti paveikslai, grafikos darbai), kuri liudija žemaičių dvasinio, buitinio gyvenimo ypatumus.

Nuo 1956 m. muziejaus darbuotojai vykdo Žemaitijos kapinynų archeologinius tyrinėjimus, kurių metu rasti radiniai atspindi kultūros istorijos raidą nuo akmens amžiaus iki XIX a. pabaigos. Archeologinių radinių kolekcija savo gausa ir verte nenusileidžia didžiųjų muziejų kolekcijoms. Muziejuje vyksta intensyvi kultūrinė, edukacinė ir mokslinė veikla: leidžiami rinkinių katalogai, keičiamos ekspozicijos, vykdomos archeologinės ir etnografinės ekspedicijos, organizuojamos parodos, konferencijos, seminarai, vyksta edukaciniai užsiėmimai, restauruojami eksponatai.