Tikros ir menamos antisisteminės jėgos (papildyta komentarais)

Viešojoje erdvėje pasirodo daug įvairių spekuliacijų apie antisistemines jėgas ir jų nesugebėjimą susitarti, tačiau niekas atidžiau nenagrinėja, ar tai tikrai antisisteminės jėgos ir ką konkrečiai jos nori pakeisti. Tokia nuomonių „mišrainė“, matyt, labai naudinga visiems, kas bet kokiu būdu siekia išsaugoti jiems naudingą, seniai Lietuvoje nusistovėjusią, sistemą. Šioje terpėje gerai jaučiasi neteisėta antikonstitucinė grupuotė, žinoma „valstybininkų“ klano vardu, o taip pat ir jai dirbančios “sisteminėmis” vadinamos politinės partijos, tarnaujančios tik klanui ir saujelei tų, kurie save vadina “elitu”.

Per visus daugiau nei dvidešimt metų nė viena politinė jėga, turėjusi šalies valdžią, nedirbo valstybei ir jos žmonėms. Ši sistema labai palanki vagims, dažnai abejotinų gabumų, bet per chaotišką ir nusikalstamą „prichvatizavimą“ susikrovusiems pasakiškus turtus, ir ypač tai grupei, kuri vagystes iš valstybės jau viešai skelbia respektabiliu verslu. Ši sistema, sumenkinusi ir pažeminusi Lietuvos pilietį iki ubagiškos 700 litų algos ir išmaldos dydžio pensijos, leido krautuvininkams bei jų tarpininkams tapti milijonieriais ar net milijardieriais. Visas šis „elitas“, kurio vieta kalėjime, gins šią jiems supergerą sistemą iki pabaigos. Ją gins ir didelė armija šiuos ponus aptarnaujančių klapčiukų, kuriems tenka tik trupiniai nuo ponų stalo, bet vergo-baudžiauninko mentalitetas neleidžia elgtis kitaip… Čia ypač išsiskiria “sistemą” aptarnaujanti žiniasklaida. Užmirškite Lietuvoje apie laisvą žodį arba apie teisinę valstybę! Tiek žiniasklaida, tiek teisėsauga tarnauja tik sistemos šulams, laižydamos jiems padus ir su įniršiu bei pasimėgavimu puldamos kiekvieną, kuris išdrįsta prabilti apie sistemos ydingumą, jos antihumanišką prigimtį. Tokie iš karto apšaukiami marginalais ir gatvės politikais. Todėl tampa ypač aktualu aiškiai apibrėžti ribas ir sampratą - o kas gi yra tos tikrosios antisisteminės jėgos?

Esminis antisteminių jėgų skiriamasis bruožas - jų išpažįstamos vertybės. Susivienijimas įmanomas tik vertybiniu pagrindu, o svarbiausia vertybė - tai dora ir žmoniškumas. Mes – tie, kurie jungiamės į antisisteminių jėgų sąjungą „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir tikime, kad antihumaniška sistema turi būti pertvarkyta iš pagrindų - visomis išgalėmis to siekiame ir būtinai tai įgyvendinsime.

Visi, apsivogę ar padarę nusikaltimus, turi būti nedelsiant izoliuoti nuo visuomenės, o teisėsaugos sistema turi būti išvalyta nuo netikusių ir susikompromitavusių “teisingumo” vykdytojų. Tačiau mes suprantame, kad tik teisėsaugos sistemos sutvarkymas nepakeis visos šalies situacijos. Teisingumas labai svarbus, bet tai nėra vienintelė mūsų veiksmo kryptis. Privalome labai aiškiai apibrėžti, kad netoleruosime jokio Lietuvos piliečių orumo žeminimo ir skirstymo į kastas, kurį nulemia nevykusi ekonomika arba išskerojusi ir valdžią uzurpavusi biurokratija. Pagarba kiekvienam Lietuvos gyventojui, jo teisių užtikrinimas bus esminis pertvarkos veiksnys. Tačiau tuo pačiu mes atvirai pasisakome, kad kiekvienas šalies pilietis, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso, be savo teisių turi ir labai aiškią asmeninę atsakomybę, negali kenkti kitam asmeniui, valstybei ar gamtai.

Negalima kalbėti apie prigimtines žmogaus teises, ignoruojant jo esminę teisę dirbti. Turėti darbą ir gauti tokį atlygį, kuris leistų jaustis oriai ir normaliai gyventi. Mus visus apgaudinėja realiame gyvenime nepasitvirtinusių laisvosios rinkos idelogija grindžiamų teorijų skleidėjai, kurių vienintelis tikslas - viešai pateisinti žmonių išnaudojimą, už darbą  mokant neadekvačius atlyginimus. Nereikia būti ekonomistu, kad suprastumėte, jog joks darbdavys niekada jums nemokės didesnio atlyginimo, kai už durų stovi minia bedarbių. Dirbtinos bedarbystės sukūrimas, jos palaikymas ir yra šios antihumaniškos sistemos šerdis. Vizualiai lyg ir esame laisvi, lyg ir galime užsiimti kuo norime, tačiau tai - netiesa. Vieni gimsta turtingose, o kiti skurdžiose šeimose. Atitinkamai jie įgyja skirtingą išsilavinimą bei visiškai skirtingas galimybes pradėti savarankišką gyvenimą. O tikra, ne lietuviška, demokratinė sistema tam ir sukurta, kad tokius skirtumus pašalintų. Deja,  deja… mūsuose to nėra. Negalima laikyti moraliu ir teisėtu verslo, kurio savininkas krautuvininkas tampa milijardieriumi, savo darbuotojus versdamas dirbti už grašius. Manau, kad mūsų nors ir nedidelė, bet gabių žmonių valstybė gali tapti viena pirmųjų Rytų Europoje, kurios pereis nuo aklos niekur nevedančios vartotojiškos ekonomikos į veiklių, darbščių ir pasiturinčių žmonių bendruomenę. Nuo antagonistinės, susikaldžiusios, nuolat konkuruojančios, mes siūlome pereiti prie kuriančios, aukščiausiais mokslo pasiekimais ir darna su aplinka savo gyvenimą grindžiančios visuomenės. Tokioje visuomenėje bendra veikla ir bendras gerbūvis yra aukštesnė vertybė už vieno individo godumą ir turtų krovimąsi bet kokia kaina…

Kartu su savo srities specialistais esame numatę būdus ir metodus, kaip to pasiekti, o jūs informaciją apie tai rasite: www.taf.lt. Toks didingas tikslas konsoliduos ir suvienys Lietuvą.

Mes suprantame, kad pertvarkant mūsų gyvenimą ir veiklą naujoviškais metodais, tai pareikalaus iš esmės permąstyti mūsų valstybės strateginius siekius, todėl esame numatę iš esmės naujiems visuomenės ir šalies ūkio poreikiams pertvarkyti visą švietimo, mokslo, studijų sistemą, ją priartinant prie gyvenimo ir naujo savo šalies, Lietuvos patrioto, doro, gero, kūrybiško Žmogaus formavimo. Mus turi vesti ne nepasotinamas pinigų ir materialinių gėrybių troškimas, o savo gebėjimų realizavimas ir gilesnis gyvenimo, ypač dvasinių jo aspektų, pažinimas. Žmogus negali būti traktuojamas tik kaip darbo jėga, jis, visų pirma, turi jaustis tobulėjnčia asmenybe ir po savęs palikti prasmingus savo veiklos rezultatus.

Vadovaudamiesi aukščiau trumpai paminėtais (bet čia išvardinti dar ne visi) naujo bendruomenės bei valstybės gyvenimo principais, kur didžiausia vertybė yra Žmogus ir jį supanti darniai vystoma aplinka, mes labai aiškiai atskirsime antisistemininką nuo apsimetėlio.

Nenoriu kiršinti ir taip suskaldytos visuomenės, neįvardinsiu apsimetėlių vardais, tačiau nuosirdžiai jūsų prašau pasvarstyti, ar tokios politinės jėgos, kurios užsispyrusiai nori, kad Seimo rinkimuose dalyvautų tik jų partijos, tikrai yra tos – siekiančios suvienyti Lietuvą?

Ar logiška eiti į Seimą ir nematyti daugybės kitų spręstinų šalies problemų vien tam, kad būtų išspręstos vienos šeimos tegul ir labai svarbios problemos? O gal reiktų manyti, kad pasinaudojant kova už mergaitę kurti partiją gatvėje – tai antisisteminių jėgų vienijimasis? Įtariu, jog viskas daroma taip, kad būtų supainioti žmonės ir išvengta vienijimosi.

Ir visiškai nebesuprantama, kai antisistemine besiskelbianti partija savo nuostatas ekonomikos srityje grindžia Lietuvos laisvosios rinkos instututo (LLRI) rekomendacijomis. Nejau politiniai lyderiai nesuvokia, kad LLRI yra pats aršiausias sistemos gynėjas ir mūsų, antisistemininkų, priešas? Manau, jau vien šis faktas, kad LLRI perša savo nuostatas, o partija jas svarsto, parodo aiškią takoskyrą tarp sistemos ir antisisteminių jėgų.

Šiuose klausimuose negalimos dviprasmybės. Turime aiškiai deklaruoti savo tikslus per vertybes ir per mūsų deleguojamus žmones, kurie sieks tų vertybių įgyvendinimo. Šiame kontekste labai svarbūs ekspertai bei žiniasklaidos atstovai, kurie padeda tokias ar kitokias idėjas įyvendinti. Tad kodėl vieniems “antisistemininkams” atviri TV ekranai ir internetiniai portalai? O kodėl kitoms naujoms antisisteminėms jėgoms taikoma griežčiausia cenzūra? Atsakymus susirasite patys, jei labai atidžiai stebėsite ir analizuosite ne tik, kas ką deklaruoja, bet kaip konkrečioje situacijoje yra elgęsis ir elgiasi politikas, kaip ir kokia žiniasklaida tą elgseną nušviečia. Aktyviai domėdamiesi vykstančiais procesais ir juose dalyvaujančiais žmonėmis, jūs sugebėsite atskirti nuoširdžius šalies patriotus, siekiančius išsaugoti beišsivaikščiojančią Tėvynę, nuo tų, kurie, nesiruošdami ką nors Lietuvoje keisti, siekia tik vietos valdžioje. Būkite budrūs, atpažinkite vilkus ėriuko kailyje!

Antisisteminė sąjunga pasiryžusi valstybės reikalus tvarkyti su tikraisiais valstybės šeimininkais –  Lietuvos piliečiais, todėl kviečiame į šią veiklą įsijungti jau dabar! Atveskime į Seimą naujas, Lietuvos šiandiena ir ateitimi susirūpinusias ir iš esmės sistemą pertvarkyti sugebančias jėgas.

Dr. A. Matulevičius piktinasi faktu, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perša savo nuostatas, o “antisistemine besiskelbianti partija”, kurios jis neįvardija, šias nuostatas svarsto. Manytina, kad čia kalbama apie ekspertai.eu publikuotus LLRI pasiūlymus “Drąsos keliui”. 

Ekspertai.eu nemano, kad problema yra tai, jog tokie tekstai skelbiami ar svarstomi. Skelbiame ir ateityje skelbsime įvairius tekstus, net ir tuos, kuriuose reiškiamos redakcijai nepriimtinos idėjos ar skleidžiama partinė demagogija. Tai leidžia skaitytojams iš pirminio šaltinio susidaryti nuomonę apie Lietuvoje veikiančias organizacijas ar viešus asmenis. Neketiname elgtis kaip LRT, kurio laidose dažnai "diskutuoja" bendraminčiai, nors galėtų sėkmingai tokiomis "diskusijomis" užsiiminėti su savo atspindžiu veidrodyje.

Problema yra kita – jei tokie tekstai nesusilaukia jokio adekvataus kritinio atsako. Juk bet kuri pozicija gimsta ne kalbantis su veidrodžiu, bet kritiškai apmąstant oponentų vertybes.

Dar didesnė problema – jei tie, kurie konkrečiais darbais, o ne demagogija, siekia pasipriešinti kraštutinio liberalizmo diegimui ar pasekmėms konkrečių žmonių gyvenime, nesulaukia jokios paramos iš vadinamųjų antisiteminių jėgų.

Tie, kurie priešinasi šiuo metu stumiamam pseudo-nacionalinio susitarimo projektui, realiais darbais jau kelerius metus padeda vergiškomis sąlygomis dirbančioms “Lelijos” Rokiškio filialo siuvėjoms ar gina nuo susidorojimo korupcijos faktus medicinos srityje viešinusią profesinės sąjungos lyderę Albiną Kavaliauskaitę, yra vieniši.

Deja, “mūsyse”, kaip sakė vienas žymus veikėjas, vertybės dažnai išpažįstamos lozungais, o ne konkrečiais darbais.

Rytis Saladžius, aktorius, politinės partijos DRĄSOS KELIAS narys:

Vien LLRI instituto siūlymų DRĄSOS KELIUI publikavimas jokiu būdu nereiškia, kad tai automatiškai tampa DK programinėmis nuostatomis, dėl to tikrai nereikėtų jaudintis.

Be to, šioje daugeliu aspektų teisingai padėtį įvardijančioje publikacijoje A. Matulevičius yra kiek netikslus, kai pabrėžia, kad DRĄSOS KELIUI rūpi tik ta viena mergaitės tragedija. Taip, yra daug norinčių, kad ši partija būtų siejama tik su vienos mergaitės tragedija, tačiau realybė visai kita.

Cituoju pagrindinius tikslus, kurie įrašyti šios partijos programoje ir bus nedelsiant pradėti įgyvendinti, jei tik DRĄSOS KELIAS gaus rinkėjų mandatą:

"Mes sieksime:

Teismų ir teisėsaugos bekompromisinės reformos.

Ryžtingos kovos su korupcija, pirmiausia – politine.

Pilietinės visuomenės.

Visiško viešumo valstybiniame sektoriuje."

Taip pat noriu pacituoti ištrauką iš DRĄSOS KELIO pirmininko Jono Varkalos laiško VISIEMS, paskelbto šių metų sausį įsteigus partiją:  "Problema Nr. 1 Lietuvoje – teisėsaugos ir teisingumo sistema, kuri atvirai gina prieš valstybę ir jos piliečius veikiančių grupuočių interesus. Dėl šios priežasties kenčia beveik visos gyvenimo sritys – nuo ekonomikos iki kultūros, nuo sveikatos apsaugos iki švietimo, nekalbant jau apie elementarias žmogaus teises."