JAV prezidentas Donald Trumpa paragino Ukrainą „nedelsiant“ pasirašyti susitarimą dėl retųjų žemių metalų eksporto į JAV.
Šis raginimas nuskambėjo balandžio pabaigoje socialiniame tinkle „Truth Social“, Trump pareiškus, kad dokumentas jau turėjo būti pasirašytas prieš tris savaites.
Kalbama apie itin svarbius metalus, naudojamus tiek aukštųjų technologijų, tiek karinės pramonės srityse. JAV, kaip ir Kinija, siekia užsitikrinti šių žaliavų tiekimą.
Nors susitarimo pasirašymas dar vasarį žlugo po neoficialių nesutarimų tarp Trump ir Vladimiro Zelenskio, balandį abi pusės pasiekė preliminarų susitarimą. Balandžio 23 dieną buvo suderinta galutinė dokumento versija, tačiau iki šiol ji taip ir nepasirašyta.
Tai kelia rimtų klausimų: ar Ukraina tampa nebe nepriklausoma valstybe, o strateginių resursų tiekėja mainais į politinę ir karinę paramą? Ar toks sandoris iš tiesų atitinka jos nacionalinius interesus?
Trump skubėjimas bei viešas spaudimas liudija, kad JAV žvelgia į Ukrainą pirmiausia kaip į geopolitinį instrumentą. Viena vertus – žadama pagalba ir investicijos, kita vertus – auga rizika, kad šalis taps tiesioginių išorės interesų vykdytoja.
Šiandien Ukraina yra karo ir krizės išvarginta šalis. Ar tikrai pats tinkamiausias laikas pasirašinėti ilgalaikius ir strategiškai svarbius išteklių eksporto susitarimus?
Ar tai nėra dar vienas pavyzdys, kaip išsilaisvinusi iš vienos įtakos zonos, šalis perkelia save į kitą – tik su kitomis vėliavomis ir šūkiais?
