Tuo metu, kai pažangiausi Vakarų dienraščiai smerkia „šarlius“ ir jų simpatikus, Lietuva renkasi kitą pusę

Kurto Vonneguto nupiešta šiknaskylė kaip tuštybės simbolis iš jo romano „Čempionų pusryčiai“

Neseniai Islamo religiją kritikavo dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius Liudas Dapkus, pavadinęs Islamą ligota, sergančia religija. Žinomas vertėjas Laimantas Jonušys musulmonus pavadino barbarais. Lietuva ir šiuo požiūriu išskirtinė šalis Europoje, o gal ir pasaulyje, – niekur Vakarų spaudoje iš Islamo nesityčiojama, apžvalgininkai puikiai skiria religiją ir terorizmą. Ekspertai.eu pakalbino Islamo tyrinėtoją Mindaugą Peleckį.

- Kodėl Lietuvoje nenutyla „Charlie Hebdo“ tragedijos aidas?

- Lietuvoje, skirtingai nei Vakarų bei Rytų pasauliuose, žiniasklaida Islamą vertina vienareikšmiškai: tai esąs blogis, apsimetantis gėriu, avis vilko kailyje. Toks stereotipas paneigtas mokslininkų dar seniai, o tie, kas neužpildė išsilavinimo spragų, patys kalti. Kur kas blogiau, kad tas spragas kaip autoritetingą nuomonę bandoma pateikti Lietuvos žiniasklaidoje.

Vienas dalykas, kai kalba Islamo terminuose nesigaudantis dienraščio redaktorius, kitas – kai taip šneka žinomas vertėjas, eruditas Laimantas Jonušys. Atvirai sakant, pirmojo komentaras, nukreiptas prieš Islamą, nenustebino, antrojo pribloškė. Žinojau L. Jonušio simpatijas Izraeliui ir Vakarams, tačiau nemaniau, kad protingas žmogus pasiduos taip mėgstamai kai kurių propagandistų priešinimo taktikai, neva Islamas esąs barbarybė, anticivilizacija, tai, kas jei ne naikintina, tai bent smerktina, pašieptina.

- Tuomet kuo Islamo religija taip nepatinka Lietuvos žiniasklaidai?

- L. Jonušys teigia, kad „problemų su šiandiene musulmonų gyvensena ir mąstysena yra kur kas daugiau, negu pasauliui norėtųsi“. STOP.
Iš karto pareiškiu, kad mėnesį esu gyvenęs Irane, kelis mėnesius musulmonų kvartaluose Nyderlanduose ir Belgijoje (tiksliau, pačiame Briuselyje), apie mėnesį teko būti ganėtinai musulmoniškoje Indonezijoje, lankytis kituose kraštuose, kur Islamas yra kasdienė gyvensena ir mąstysena. Niekur nepastebėjau, kas gi su jomis galėtų būti ne taip. Mandagūs, paslaugūs, broliški, draugiški žmonės. Toks vaizdas susidarė aplankius gana nemažai šalių, kuriose susidūriau su musulmonais.

- Tai kas tuomet yra tie ligotieji, tiksliau, teroristai?

- Teroristas – tai nusikaltėlis. Kriminalas neturi tautybės, rasės, tikėjimo. Nusikaltimas yra tiesiog nusikaltimas. Nenagrinėkime sąmokslo teorijų. Paprastai pripažinkime: apie Islamą ir kitas „nekatalikiškas“ religijas išmanome labai mažai, iš čia ir kyla tai, kas arabiškai vadinama džahilija (nežinojimas). Juk ir krikščionys sako: atleisk jiems, Dieve, jie nežino, ką daro.

Ar Prancūzų kultūros institutas, ketinantis publikuoti šlykščiąsias „Charlie Hebdo“ karikatūras (jomis pasipiktino ne tik musulmonai), elgiasi ne barbariškai? Ar jis žino, ką daro? Ar tai išties nepritrauks į Lietuvą tikrų teroristų, kurie neturi, kaip jau minėta, tikėjimo, rasės ir tautybės?

- Prancūzijoje pradėta kampanija „Jūs atrasite pragarą žemėje“, nukreipta prieš „džihadistus“. Ką apie tai galvojate?

- Geriau būtų pradėta kampanija prieš neišmanymą.

Jei L. Jonušys ir kiti panditai (šiuo pagarbiu žodžiu civilizuotų šalių žiniasklaidoje vadinami žinovai, išminčiai, angl. pundits) atsakys mums visiems į šiuos klausimus, būsiu labai laimingas: vadinasi, džahilijos mūsų šalyje sumažės.

O kol kas nenoras suvokti, kas yra Islamas, ir kad jis neturi nieko bendra su terorizmu, kelia negeras mintis, kad liksime trečio brolio vietoje: tuo metu, kai pažangiausi Vakarų dienraščiai smerkia „šarlius“ ir jų simpatikus, Lietuva renkasi kitą pusę...