Turkija tampa diktatūra: jos prezidentas pagrasino panaikinti šalies Konstitucinį teismą

Konstituciniam Teismui gresia panaikinimas

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas (Recep Tayyip Erdoğan) įspėjo šalies Konstitucinį teismą, kad jo sprendimas paleisti du opozicijai priklausančius žurnalistus kelia klausimą, ar toks teismas išvis reikalingas.

Vasarį Turkijos Konstitucijos teismas atmetė kaltinimus dienraščio Cumhuriyet žurnalistams ir vadovams Džanui Diundarui (Can Dündar) ir Erdemui Giuliui (Erdem Gül), praleidusiems tris mėnesius kalėjime, nes 2015 m. gegužę jie buvo paskelbę publikaciją, kurioje užfiksuota, kaip Turkijos specialiosios tarnybos padeda gabenti ginklus į Siriją teroristams.

Nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip turkų saugumas (Millî İstihbarat Teşkilatı, MİT) savo sunkvežimiais vežė 1000 minosvaidžio sviedinių, šimtus granatsvaidžių, daugiau kaip 80 tūkst. amunicijos dėžių.

Turkijos vyriausybė paneigė kaltinimus pagalba teroristams ir pareiškė, kad tai buvo humanitarinė pagalba Sirijai.

Kovo 25 d. Turkijos prokurorai Dž. Diundarui ir E. Giuliui pasiūlė kalėti iki gyvos galvos, tačiau Konstitucinis teismas nusprendė, kad tai netinkama bausmė ir žurnalistus paleido.

Planas 2023

R. T. Erdoanas dar 2011 m. sausį, būdamas Turkijos premjeru, paskelbė vadinamąjį Planą 2023, pagal kurį iki Turkijos Respublikos šimtmečio 2023 m. turi būti įvykdyti šie dalykai: Turkija taps viena iš dešimties stipriausių pasaulio ekonomikų, BVP nuo trilijono dolerių išaugs iki dviejų, eksportas išaugs iki 500 mlrd. dolerių, prekyba su užsieniu sieks trilijoną dolerių.

Plane teigiama, kad Turkija taps įtakinga ES nare, o regione vaidins didžiulį vaidmenį ir spręs regioninius konfliktus, taip pat dalyvaus globaliuose įvykiuose, vaidins lemiamą vaidmenį tarptautinėse organizacijose.

Turkijos įvykdyti genocidai

Nors Turkija yra NATO narė ir siekia narystės ES, ji nė karto neatsiprašė dėl savo įvykdytų genocidų.

Labiausiai žinomas visuomenėje armėnų genocidas vykdytas 1915–1923 m., kai turkai išžudė 1,5 mln. armėnų. Didžioji dalis pasaulio istorikų ne armėnų pripažįsta, kad šis genocidas buvo, jį valstybiniu lygiu pripažįsta ir 43 JAV valstijos, taip pat 29 pasaulio valstybės, tarp kurių yra Kanada, Vokietija, Italija, Rusija, Brazilija, Prancūzija ir kt. Armėnų genocidą neigia tik Turkija ir Azerbaidžanas.

1914–1925 m. turkai įvykdė ir asirų genocidą, vadinamąjį Sayfo (sir. kardas). Jo metu gyvybių neteko apie 300 tūkst. asirų. Genocidu šiuos veiksmus prieš asirus, kaip ir prieš kitas turkų naikintas tautas, vadina Tarptautinė genocido tyrėjų asociacija (International Association of Genocide Scholars, IAGS)

1913–1922 m. turkai įvykdė ir graikų genocidą, kurį pripažįsta Švedija, Nyderlandai, Austrija, Graikija, Kipras ir kt. Žuvo apie 750 tūkst. žmonių. Vėliau konfliktuojant su graikais Turkija užgrobė dalį Kipro ir įkūrė jame pasaulyje nepripažįstamą Šiaurės Kiprą.

Atliekant įvairių tautų turkifikaciją, 1937–1938 m. įvykdytas bent 80 tūkst. žmonių pražudęs kurdų genocidas (vadinamosios Dersimo skerdynės), kuris tęsiasi iki šiol. Visos kurdų organizacijos Turkijoje paskelbtos teroristinėmis.

Protestai Turkijoje

Turkijos valdžiai neseniai uždarius opozicijos laikraštį ir naujienų agentūrą, šalyje kilo protestai.

Kovo 11 d. Stambule vyko protestai ir paminint prieš trejus metus mirusį 15-metį Berkiną Elvaną (Berkin Elvan), tapusį Turkijos pasipriešinimo prieš jos valdžią simboliu. Turkijos policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas ir vandens patranką.

B. Elvaną 2013 m. birželį sužeidė turkų policininkas, o po 269 dienų komoje, numetęs svorį nuo 45 iki 15 kg, vaikinas mirė ligoninėje.

Kol kas B. Elvano žudikas nenuteistas.

Antivyriausybiniai protestai Turkijoje prasidėjo 2013 m. gegužės 28 d., kai tuometinis premjeras T. R. Erdoanas ketino iškirsti Gezi parką ir pastatyti jo vietoje prekybos centrą. Protestų metu žuvo 11, sužeista tūkstančiai žmonių.

Šaltinis: presstv.com