Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausią ekonomikos augimo prognozę, kurioje pabrėžiama, kad Vokietijos ekonomika 2025 metais gali visiškai neaugti. Didžiausia Europos ekonomika susiduria su rimtais struktūriniais ir geopolitiniais iššūkiais – TVF sumažino šalies BVP augimo prognozę iki 0,0 %.
Analitikai pažymi, kad Vokietijos ekonomikos lėtėjimas nėra laikinas reiškinys, o ilgalaikės tendencijos pasekmė. Šią situaciją lemia keli pagrindiniai veiksniai: mažėjantis eksportas, ypač į Kiniją ir JAV; mažėjantis vartotojų pasitikėjimas bei vidaus vartojimas; investicijų trūkumas tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje; demografiniai pokyčiai – senstanti visuomenė daro spaudimą socialinei sistemai; taip pat perėjimas prie klimato neutralumo, kuris reikalauja reikšmingų reformų ir didelių investicijų.
Berlyno prognozės skamba panašiai – Vokietijos vyriausybė sumažino 2025 m. augimo prognozę nuo 0,3 % iki 0,0 %, taip pripažindama augantį neapibrėžtumą šalies ekonomikoje. Prie šio neapibrėžtumo prisideda pasaulinė prekybos įtampa bei vangus technologinis atsinaujinimas.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Vokietijos ekonomikos stagnacija turėtų būti rimtas signalas ne tik Berlynui, bet ir visai Europos Sąjungai. Šalies, kuri ilgą laiką buvo laikoma stabilumo ir augimo garantu, sunkumai rodo gilesnes struktūrines problemas visame kontinente. Vokietija jau dabar praranda konkurencingumą aukštųjų technologijų srityje, o jos eksporto modelis nebeatitinka naujų globalių realijų.
Vokietija yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, todėl šios šalies ekonomikos stagnacija neišvengiamai paveiks ir Lietuvos pramonę. Labiausiai tai pajus automobilių komponentų, inžinerijos ir chemijos sektoriai.
Tačiau ekonominės problemos – ne kliūtis Vokietijos įsipareigojimams Lietuvai.
Vienas ryškiausių to įrodymų – nuolatinės Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimas Lietuvoje, kuris laikomas esminiu žingsniu NATO rytinio flango stiprinime.
Atsižvelgiant į karo Ukrainoje kontekstą, Vokietijos kariniai pajėgumai tampa vienu iš kertinių elementų užtikrinant Lietuvos, o tuo pačiu ir viso regiono, saugumą.
Nors šalies ekonomika šiuo metu patiria stagnaciją, Vokietijos politinė valia užtikrinti kolektyvinę gynybą išlieka stipri.
O tai siunčia aiškią žinią tiek Maskvai, tiek visoms NATO narėms – ekonominiai sunkumai netampa pasiteisinimu mažinti atsakomybės saugumo srityje.
Šaltinis: morgenpost.de
