Yra geras Vytauto Rubavičiaus straipsnis „Ūkio bankas: kas už spalvingos dūmų uždangos?”, kuriame jis išsako mintį, kad galbūt Ūkio banko bankrotas yra surežisuotas Prezidentūros, Lietuvos banko ir privačios advokatų kontoros, nes visi jie yra tarpusavyje susiję.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas yra Prezidentės statytinis. Bankroto procedūrą strateguoja ir vykdo advokatų kontora „Reidla Lejins & Norcous“. Laikinasis administratorius Adomas Audickas viešai pripažino, kad jau nuo vasaros dirbo pas Irmantą Norkų ir rengė planą dėl Ūkio banko, o dabar tai viešai pateikiama kaip privalumas – ši siaura draugų kompanija (I. Norkus su V. Vasiliausku draugai nuo studijų laikų) jau įsigilinusi į reikalą, todėl tai valstybės lėšų taupymas. Kaip sako V. Vasiliauskas, „mano manymu, tiek kaštų, tiek laiko prasme samdytis teisininkus, kurie jau yra įsigilinę į reikalą, yra efektyvu“.
Pačios didžiausios aferos yra prasukamos taip, kad pati visuomenė joms racionaliai ir morališkai pritaria, žinoma, pati nė nenutuokdama, kad su ja šitaip žaidžiama.
Motyvas eliminuoti Ūkio banką. Vladimirui Romanovui buvo leista užsiiminėti lengvatinio apmokestinimo pavedimais (greičiausiai ne be atkato) ir gal net būtų leidę toliau. Pokalbiai, kaip paaiškėjo, oficialiai jau trunka metus. Galbūt V. Romanovas nesugebėjo užtikrinti tokios situacijos tęstinumo – banką per daug išbalansavo kiti jo projektai sporte („Žalgiris" ir „Hearts"), molžemyje (Serbijoje) ir pan. Arba – V. Rubavičiaus versija – V. Romanovo laikas tiesiog pasibaigė: išmelžta pakankamai pinigų visiems ir laikas kontorėlę uždaryti. Lietuvos žmonių sąskaita.
Tai sudedam visas aplinkybes į vientisą įvykių grandinę:
1. Prezidentūros vaidmuo. Šiokia tokia patirtis jau yra uždarant Snoro banką. Prezidentūra ir ten, ir čia suvaidina iniciatoriaus vaidmenį ir viską pateikia visuomenei kaip finansinio sektoriaus apvalymą. Imunitetas nuo įtarimų yra, reitingai kyla, Prezidentūra gina valstybės interesus. (Neapsigaukime: Snorą neabejotinai reikėjo eliminuoti dėl tiesioginių sąsajų su Rusijos mafija; greičiausiai toks pats poreikis buvo ir Ūkio banko atveju, tačiau dabar kalbame apie tai, kad yra žaidžiamas slapto plano žaidimas). Be aukščiausios politinės paramos net tokioje valstybėje kaip Lietuva negalima sužaisti tokios stambios partijos.
2. Skandinaviško kapitalo bankai. Jie gali būti tylūs viso šio proceso dalyviai: nuo sumanytojų, užsakytojų, strateguotojų iki neabejotinos naudos gavėjų. Pridėjus ir jau kurį laiką vykdomą spaudimą kredito unijoms, gauname vaizdą, kad sumažėjus žaidėjų skaičiui bankinėje rinkoje automatiškai atsiriekiamas dar didesnis gabalas. Dar atkreipkite dėmesį, kaip Lietuvos visuomenėje tyliai be pėdsakų praėjo žinia apie Skandinaviškų bankų monopolinę veiklą (grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkoje): SEB skirta beveik 25 mln. Lt baudos, “Swedbank“ – 14,2 mln., DNB - 8, 6 mln. Kaip tai dera su civilizuoto banko veikla?
3. Jau minėti V. Vasiliausko (LB), Prezidentūros, I. Norkaus advokatų kontoros, A. Audicko net neslepiami tarpusavio ryšiai. Net viešai įvardijamas bendras darbas nuo praėjusios vasaros ties Ūkio banku – „gilinimasis į Ūkio banko situaciją”.
4. Arogantiškas LB vadovų ir A. Audicko tonas bei niekinamas požiūris į visuomenę. V. Vasiliauskas net Seime aiškina, kad etika ir moralė ne iš šio pasaulio. A. Audickas įžūliai TV ekranuose nė nemirktelėjęs postringauja, kad Lietuvoje visi visus pažįsta ir todėl nėra čia jokio interesų konflikto, nors samdo ankstesnius savo darbdavius. Net anksčiau pilietiškai orientuotas Raimondas Kuodis, deja, bet įsipaišo į sklandų šios siauros kompanijos ratą. Komentuojama, kad tik kvaili žmonės galėjo laikyti savo pinigus tokiuose bankuose.
5. Finansų ministras viešumoje argumentuoja, kad Lietuvai patogiau skolintis vidaus rinkoje, t. y. iš Lietuvoje veikiančių bankų. Užsienio ekspertai tokį Lietuvos finansų ministro pareiškimą pavadina keistu ir neadekvačiu, tai išvertus į žmonių kalba reiškia „jis meluoja, situacija ne tokia”. Bet prašom šį pareiškimą palyginti su antruoju mūsų analizės punktu – iki 800 mln. bus skolinamasi iš Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų!
Ar ne puikus uždaras ratas patenkinti savo finansinius interesus mūsų visų pinigais? Skaidrumo finansiniame sektoriuje siekianti Prezidentūra gauna reitingus (o gal ir nematomą paramą), senas draugų V. Vasiliausko, A. Audicko, I. Norkaus būrelis kartu gauna šimtatūkstantines administravimo algas, skandinaviški bankai išduos 800 mln. paskolų LR valstybei ir uždirbs iš palūkanų plius atsirieks dar didesnį bankų rinkos kąsnį. Ar nelogiška ir nuoseklu? Ar neatitinka visų aferos dalyvių interesų? Ko dar reikia?
Reikia viešos pasakos, kad žmonės pritartų. Prašom:
“Lietuvos bankas valo Lietuvos finansų sistemą nuo finansinių machinatorių ir sukčių”, – pareiškė D. Grybauskaitė.
„Paisome etikos ir vengiame interesų konfliktų; būtent dėl to mūsų kontorą ir samdo. <…> Niekur nėra pasaulyje, kad skelbiant moratoriumą bankui būtų vykdomi teisininkų, administratorių ar auditorių atrankos konkursai. Laikinasis banko administratorius <…> turi būti pasirengęs atlikti teisinius veiksmus (stabdyti mokėjimus, uždaryti veiklos skyrius, susigrąžinti lėšas ir pan.) iškart. Administratorius pats renkasi savo komandą”, – teigia I. Norkus.
Kas paradoksalu, iš dalies tai atitinka ir Lietuvos interesą – tai iš dalies galima pavadinti Lietuvos finansinio sektoriaus išvalymu. Tačiau ar mus tenkina tokia sąskaita, kurią mums išrašo šios valstybinės aferos strategai ir vykdytojai?
4 milijardai Snoro atveju, ir tik (A. Audicko žodžiais) 800 milijonų Ūkio banko atveju.
Kodėl visoje šitoje informacinėje pasakoje niekas nekelia Lietuvos banko atsakomybės klausimo?
Kodėl leista šitaip toli nueiti bankams, kad po jų bankroto ant Lietuvos žmonių gula 4 milijardai Snoro atveju ir 800 milijonų Ūkio banko atveju? Tie patys pasakos kūrėjai pražiopsojo tokias sumas, todėl dabar turėtų atsakyti, galbūt netgi regresiniais ieškiniais. Ko vertas Lietuvos banko darbas, jeigu pražiopso milijardines ar šimtamilijonines sumas, kurias paskui visi mes turime mokėti? Tai kaip tada su tuo „finansinio sektoriaus išvalymu”?
Post scriptum. Galime lažintis, kur dirbs V. Vasiliauskas baigęs karjerą Lietuvos banke: a) Prezidentūroje (su sąlyga, kad ten dar bus D. Grybauskaitė); b) advokatų kontoroje „Reidla Lejins & Norcous“; c) kitoje advokatų kontoroje. Mano variantas būtų b.
Post post scriptum. „Lietuvos rytas” dabar itin loja ir kelia viešumon šitos aferos atskirus elementus. Bet nereikia apsigauti. Jis kerštauja už Snorą – savo didžiausią akcininką, – todėl stengiasi demaskuoti Prezidentę ir co. Antra vertus, jie turėjo didelį priešą Ūkio banką, todėl ten rasite ir jo griūtį palaikančios informacijos. Tik todėl dabartiniu momentu jų keliami klausimai sutampa su pilietiniu Lietuvos interesu. Bet tuoj šitas laikinas sutapimas šiuo klausimu baigsis, nes iš esmės tai skirtingos prigimties reiškiniai: ši medija ir Lietuvos visuomenės interesai. Nors smulkesniais atvejais ateityje jie vėl gali sutapti. Tačiau nereikia apsigauti…
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
