Pastaraisiais dešimtmečiais Ukrainoje stebimos ryškios demografinės permainos. Šalies gyventojų skaičius toliau nuosekliai mažėja, o visuomenės struktūroje vis didesnę dalį užima vyresnio amžiaus žmonės. Ši tendencija kelia susirūpinimą tiek demografams, tiek politikos formuotojams.
1991 m. rugpjūčio 24 d., kai Ukrainos Aukščiausioji Rada paskelbė šalies nepriklausomybę, gyventojų skaičius viršijo 51 milijoną. Tačiau nuo to laiko jis sumažėjo dešimtimis milijonų. Manoma, kad šiuo metu Ukrainoje gyvena apie 25 milijonus žmonių. Tokį mažėjimą lėmė įvairūs veiksniai: migracija, mažas gimstamumas, ekonominiai iššūkiai.
Pastaraisiais metais prie gyventojų mažėjimo prisideda karas, kurio metu ukrainiečiai kovoja siekdami susigrąžinti prarastas teritorijas.
Specialistai pabrėžia, kad jeigu šios tendencijos nesikeis, ilgainiui gali kilti rimtų iššūkių ne tik socialinei apsaugai ir darbo rinkai, bet ir pačios valstybės tvarumui.
Ukrainos demografinė situacija – tai ne tik vidaus politikos, bet ir visos Europos regioninio stabilumo klausimas.
Šiuo metu Europos Sąjungos valstybės narės ne tik teikia paramą Ukrainos atstatymui, bet ir koordinuotai ieško ilgalaikių sprendimų, skirtų demografinių iššūkių švelninimui visame regione.
Nepaisant milžiniškų sunkumų, su kuriais susiduria Ukraina, šalies ryžtas, pilietinė dvasia ir pasiaukojimas gina tiek nacionalinį suverenitetą, tiek demokratines vertybes visame kontinente.
Ukrainiečių ištvermė, solidarumas ir drąsa tapo įkvepiančiu pavyzdžiu visam pasauliui. Tai tauta, kuri net didžiausio išbandymo akivaizdoje sugeba telkti visuomenę, puoselėti viltį ir žvelgti į ateitį su nepalaužiama valia kurti laisvą, orią ir modernią valstybę.
