Prekybos ginčas tarp Lietuvos ir Rusijos matomas ES ir Rusijos santykių kontekste, praneša ELTA. Lietuva su Europos Komisija svarsto kelis galimus problemos sprendimo būdus, o ieškinys Rusijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) yra tik kraštutinė galima ginčo sprendimo priemonė, teigė Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Rasa Adomaitienė.
URM pabrėžia, kad Lietuva, būdama ES narė, savarankiškai esą negali pradėti PPO ginčų sprendimų procedūrų, nes kaip sudedamoji prekybos politikos dalis tai priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl PPO ginčai prieš trečiąsias šalis pradedami bendru ES sprendimu.
Anot URM, PPO bylos inicijavimui formaliai turi pritarti ES komisarų kolegija (koledžas), taip pat dėl bylos inicijavimo prekybiniai, politiniai ir kiti aspektai diskutuojami Prekybos politikos komitete (TPC). Prasidėjusiame ginče visai ES ar bet kuriai valstybei narei atstovauja ES Komisija (EK).
Vis dėlto URM Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė pabrėžia, kad bylos iškėlimas yra tik kraštutinė priemonė. „Dar anksti yra kalbėti apie kraštutinį metodą, kai neišnaudoti kiti būdai susitarti“, – Eltai sakė R. Adomaitienė.
Pasak URM pareigūnės, paprastai klausimai prieš tai keliami žemesniais lygiais – PPO Prekybos prekėmis, Generalinėje tarybose.
„Šiuo metu kalbame apie visus formatus – Komisija kalbasi su Rusija dvišališkai, tuomet kalbama apie klausimo kėlimą vienoje iš PPO tarybų, paskui būtų sprendžiama dėl tolesnių veiksmų“, – sakė R. Adomaitienė.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.