Užsienio reikalų ministerija išaiškino, kodėl Lietuva pripažino Kosovo nepriklausomybę, o Katalonijos – ne

Laiškuose ekspertai.eu redakcijai ne vienas skaitytojas klausė, kodėl Lietuva žaibo greičiu pripažino Kosovo nepriklausomybę, o nepripažino Katalonijos nepriklausomybės.

Kaip žinoma, 2008 m. vasario 17 d. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir yra de facto savarankiška šalis, dalies valstybių pripažįstama kaip Kosovo Respublika. Lietuva buvo tarp tų pripažinusių valstybių.

2017 m. spalio 27 d. Katalonijos parlamentas, remdamasis referendumo rezultatais, nubalsavo dėl Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo. Tačiau Lietuva šios nepriklausomybės nepripažino.

Kosove iš 1,9 milijono gyventojų beveik 90 proc. žmonių sudaro albanai. Pačioje Albanijoje gyvena 2,9 milijono gyventojų, iš kurių 90 proc. sudaro albanai. Todėl daugeliui kilo klausimas, kodėl reikėjo, kad atsirastų dar viena Albanija, kuri jau ir taip yra.

Katalonai daugiausia gyvena Katalonijoje, kurioje iš viso yra 7,5 milijono gyventojų. Antros Katalonijos nėra.

„Lietuva žaibo greičiu pripažino Kosovo nepriklausomybę. Tačiau nepripažįsta ir  neremia Katalonijos nepriklausomybės siekio. Kodėl? Kuo kataloniečiai prastesni už kataloniečius?“, - buvo klausiama Lietuvos diplomatijos vadovo Lino Linkevičiaus.

Užsienio reikalų ministerijos atsakyme informuojama, kad „Lietuvos Seimas Kosovo Respubliką pripažino 2008 m. gegužės 6 d.“

„Atsižvelgiant į tuo metu susidariusią situaciją, prisimenant praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį vykusius kruvinus konfliktus, Kosovo nepriklausomybė buvo vienintelis tvarus sprendimas, atveriantis saugumo ir stabilumo perspektyvą regione. Taip pat reikia prisiminti, jog ES valstybės laikosi pozicijos, kad Kosovo atvejis yra unikalus ir negali būti naudojamas kaip precedentas įšaldytiems konfliktams spręsti, nepažeidžia tarptautinės teisės principų dėl suverenumo ir valstybių teritorinio vientisumo.

Tuo tarpu Katalonijos autonominis regionas yra dalis demokratinės Ispanijos Karalystės, kuri, vadovaudamasi Konstitucija, yra pajėgi demokratinėmis, teisinėmis priemonėmis spręsti savo šalies vidaus klausimus. Ispanijos teritorinis vientisumas ir suverenumas nekelia klausimų. Gerbiame katalonų norą apsispręsti dėl ateities ir tikime Ispanijos vyriausybės bei regioninės katalonų valdžios noru ieškoti ir rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, be jokio trečiųjų šalių kišimosi“, - išaiškinta Užsienio reikalų ministerijos atsakyme.