Vaikų apsaugos sistema turi būti iš esmės peržiūrėta

Kaip atsitiko, kad vaiko apsauga virto socialine kontrole ir milijardų eurų vertės verslu? – publicistės Leeni Ikonen, Marleena Kajaste ir Maria Syvälä („Radium-Kirjat“) norėtų, kad vaikų apsaugos sistema būtų iš esmės peržiūrėta.

Suomiai tampa skeptiškesni dėl Suomijos vaikų apsaugos sistemoje egzistuojančios praktikos ir plečiamos vaikų globos industrijos/plečiamo verslo. Šios trys autorės tyrė, kodėl susiformavo toks požiūris jų šalyje.

Suomijoje yra daugiau kaip 17 000 vaikų, kuriems neleidžiama gyventi jų namuose su savo tikromis šeimomis. Priežastys, dėl kurių vaikai atskiriami nuo savo šeimų, ir metodai, kuriais tai vykdoma, tapo Suomijoje, kaip ir kitose Šiaurės šalyse, rimta problema. Labai dažnai Suomijoje nusprendžiama, kad tėvai yra netinkami savo vaikams (vieniši tėvai, neturtingai gyvenantys tėvai, imigrantai ir kt.), ir vaikai, turintys sunkumų, negalią arba kuriems diagnozuoti susirgimai, taip pat patiriantys mokymosi sunkumų, dažnai tampa socialinių darbuotojų dėmesio objektais.

Įstatymai suteikia socialinės apsaugos institucijoms galią prievarta atimti vaikus iš tėvų, ir tam, kad tokius veiksmus galima būtų vykdyti, socialiniams darbuotojams Suomijoje suteikta daugiau įgaliojimų negu policininkui. Socialiniai darbuotojai gali vaikus įkurdinti vaikų globos šeimynose arba institucijose, ir ten dažnai tokiais vaikais rimtai nesirūpinama. Vis rimtesnė problema yra ta, kad dažnai globojančios šeimynos biologines vaikų šeimas padaro jiems svetimas.

Pavyzdžiui, Vaiko gerovės įstatymas įpareigoja policininką pranešti socialinės apsaugos institucijoms apie atvejus, kai šie nustato, kad namuose, kuriuose yra vaikų, tėvai barasi. Motinos bijo kreiptis į medicinos centrus, nes gydytojai gali informuoti socialinius darbuotojus, kad mama yra pavargusi arba išgyvena stresą. Mokytojai privalo pranešti apie savo susirūpinimą mokiniu. Suomijos socialinės gerovės sistema tapo vis didėjančia ir griežtesne piliečių asmeninio gyvenimo kontrole.

Įstatymo tikslas – apsaugoti vaikus, kurių sveikatai ar raidai gresia rimtas pavojus, tačiau labai dažnai jo nuostatos yra taikomos savavališkai. Administraciniai teismai retai priima sprendimus, prieštaraujančius socialinių darbuotojų sprendimams paimti vaikus globon ir įkurdinti juos šeimynose. Todėl Skubios globos potvarkiu kiekvieną dieną paimami keli vaikai. Suomijoje per metus išnagrinėjama maždaug 4 000 tokių bylų.

Be to, dar 4 200 vaikų taikomos Pagalbos priemonės atviros priežiūros sąlygomis. Niekas iš tikrųjų nežino, ką Pagalbos priemonės reiškia, nes šeimos gali būti priverstos gyventi kelis mėnesius institucijose, kuriose vertinamas tėvų tinkamumas jais būti. Tuo laikotarpiu šeimos gyvena sąlygomis tokio nuolatinio stebėjimo, kurį būtų galima pavadinti socialiniu įkalinimu. Ši veikla vykdoma be išorės kontrolės, ir niekas nežino, kiek iš tikrųjų Suomijos savivaldybės moka už tai milijonų ir kam tai naudinga. Bendrovė, savo patalpose atliekanti tinkamumo būti tėvais vertinimą, pateikia savo klientui – savivaldybės socialinei tarnybai – ataskaitą apie tinkamumo būti tėvais kokybę, ir vėliau socialinės tarnybos gali pasinaudoti šiuo vertinimu, pagrįsdamos savo sprendimą įkurdinti vaiką (arba vaikus) apsaugos globos sąlygomis.

Didelis nuo tėvų atskirtų vaikų skaičius atvėrė kelią vaikų globos verslo rinkai. Didelės pinigų sumos mokamos globojančioms šeimynoms ir privačioms globos institucijoms, o tuo metu vaikai ir jų tėvai yra nuolatos traumuojami.

Suomijoje vaikų, perduotų apsaugos globai, skaičius 100 000 gyventojų yra didesnis negu kitose Šiaurės šalyse. Specialiųjų poreikių vaikų taip pat yra labai daug, palyginti su kitomis ES šalimis. Todėl kyla klausimų, kodėl sveikiausiems pasaulio naujagimiams vėliau nustatoma vienų sunkiausių pasaulyje mokinių diagnozė.

Kas glūdi už šio griežto vaikų atskyrimo, vykdomo nacionaliniu mastu, ir vaikų ženklinimo socialinėmis etiketėmis praktikos, siekiant ir mokyklose, ir vaikų apsaugos sistemoje vaikus izoliuoti nuo jų bendruomenių?

Suomių publicistės Maria Syvälä, Leeni Ikonen ir Marleena Kajaste yra labai susirūpinusios dėl vaikų globos organizavimo, šioje sistemoje taikomos praktikos ir metodų ir šią sistemą vadina vaikų skriaudimo ir šeimos griovimo industrija.

Vertė Vaiva Bagdonienė