Valdžia, visų pirma teisminė valdžia apsimeta, kad nežino priežasčių, kaip galėjo atsitikti, kad pačių aukščiausių teisminių institucijų teisėjai įtariami ėmę kyšius ir prekiavę teisingumu. O kai priežastys nežinomos, tai jų ir pašalinti neįmanoma.Viešai abejojama ar įtarimai pagrįsti, kritikuojami teisėsaugos pareigūnų veiksmai, kam jie sulaikytus teisėjus su antrankiais atvedė į teismą, kam prokurorai prašė suimti teisėjus. Nusišnekėta iki to, kad pareikšta: „ar tikrai mes turime turėti tokį patį standartą, reiškiant įtarimus tokiems asmenims?“ (turimi omenyje teisėjai). Lyg nebūtų Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio visų asmenų lygybę įstatymui.
Manipuliuojama ir nekaltumo prezumpcija, nuolat kartojant, kad nors nepriklausomi prokurorai ir pareiškė teisėjams įtarimus, vistiek privalome tikėti, kad teisėjai nekalti, nes dar neįsiteisėjęs teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ar tai reiškia, kad turime tikėti, kad prokurorai įtarimus pareiškė nekaltiems teisėjams?
Suprantama, visuomenė oficialiai negali laikyti nusikaltėliu asmens, kurio atžvilgiu dar neįsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Tačiau kaip galime laikyti nekaltu asmenį, kuris, pavyzdžiui, sučiuptas nusikaltimo vietoje darantis nusikaltimą arba pats pripažįsta savo kaltę nužudęs žmogų? Vien tik dėl to, kad nepriklausomi teisėjai dar netarė savo žodžio, mes privalome netikėti savo akimis ir ausimis? Kas mes tada – iš tikrųjų runkeliai, neturintys nei savo galvos, nei savo proto, nei supratimo...
Kada sulauksime nuosprendžio ir koks jis bus – nenuspėjamas dalykas: o gal teismas išteisins? Kaip čia neprisiminti atvejo, kai Teisėjų Taryba nedavė sutikimo atleisti teisėją Valerijų Paškevičių, nors jis buvo sulaikytas girtas vairuojantis automobilį, jam buvo nustatytas 1,86 promilės girtumas. Tada Teisėjų tarybos narė teisėja D.Labokaitė tvirtino: „Neaišku, ar teisėjas Valerijus Paškevičius tikrai buvo girtas, nes kol kas jo byloje dėl vairavimo galimai apsvaigus nuo alkoholio teismas nėra priėmęs apkaltinamojo nutarimo. O jeigu išteisins?“ Teisėjų tarybai, matyt, atrodė natūralu, kad girtą teisėją teismas gali išteisinti... Tik kai tas pats teisėjas V.Paškevičius vėl buvo pagautas girtas vairuojantis automobilį, tada jau nereikėjo teismo apkaltinamojo nutarimo.
Pažiūrėkime, kaip teisminė valdžia – Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus ir visai Lietuvai gerai žinomas teisėjas Audrius Cininas samprotauja apie priežastis, dėl kurių aštuoni teisėjai gal ir galėjo paslysti – imti kyšius už „teisingumo“ vykdymą. Tiesa,Teisėjų tarybos pirmininkas A.Valantinas ir dabar neigia, kad teisėjų tarpe gali būti kyšininkų. Jis pareiškė, kad nori patikinti visuomenę, „kad teismuose dirba, kol neįrodyta, sąžiningi ir teisingi teisėjai“. A.Valantinas tvirtina:
Noriu labai aiškiai pasakyti, kad šiandien kalbame apie vakar dieną. Jei kalbame, kad teismų sistemai kažko trūksta ir mes negalime susitvarkyti, būčiau priešingos nuomonės. Šiandien mes turime visus mechanizmus, kad į teisėjų luomą patektų nepriekaištingos reputacijos asmenys, sąžiningi, dori.
Taigi, mechanizmų užtenka, nieko keisti nereikia, - tokia aukščiausios teisminės valdžios vadovo nuomonė. R.Norkus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kalba kiek atsargiau. Jis aiškina, kad šiuo atveju jis šiek tiek klaidžioja rūke, kad kol nežino, kur konkrečiai problema, nes nėra gautos „jokios konkretizuotos informacijos apie tai, kokioje srityje yra problema: ar ji yra bylų skirstyme, ar problema žmogiškajame faktoriuje“, tol negali kalbėti apie sisteminius žingsnius.
Teisėsaugos institucijų pranešimas, kad aštuoni teisėjai yra įtariami kyšininkavimu, R.Norkui yra nepakankamai „konkretizuota informacija“. R.Norkus mato tik dvi galimas priežastis: netinkamą bylų skirstymą arba žmogiškąjį faktorių. Ką jis turi omenyje nurodydamas žmogiškąjį faktorių, ne visai aišku – gal teisėjų besaikį godumą turtams? O dėl bylų skirstymo taip pat nėra aišku, kodėl ši problema taip sureikšminama: juk jeigu visi teisėjai sąžiningai nagrinėja bylas, tai koks skirtumas, kuriam teisėjui byla bus paskirta?
Teisėjas A.Cininas regis irgi klaidžioje rūke, teisingiau, jis kalba apie miglą. Jis irgi nepatenkintas, kad nepateikta pakankamai informacijos apie teisėjų kyšininkavimą, nepaskelbta, kodėl teisėjų buvo pasiklausoma, todėl dabar sąžiningi teisėjai negali pasijusti užtikrintais, jiems kyla baimės ir abejonės, nes „migla yra migla“. Ką čia bepridursi?
Labai įdomiai A.Cininas kalba ir apie kyšiais įtariamų teisėjų nagrinėtų bylų peržiūrėjimą. Nors STT vadovas Žydrūnas Bartkus išreiškė nuomonę, kad tokios bylos turėtų būti iš naujo patikrintos, A.Cininas tvirtina, kad nieko panašaus, kad pagrindas atnaujinti procesą bylose „yra tiktai įsiteisėjęs teismo sprendimas, jeigu toksai būtų“. Jis tvirtina, kad proceso atnaujinimas bus galimas tik tose bylose, kuriose nuosprendžiu bus nustatytas teisėjo piktnaudžiavimas. Kaip nustatyti teisėjo piktnaudžiavimą neatnaujinus ir nepatikrinus iš naujo bylos – A.Cininas neatskleidžia.
Daug dar kalbėta apie galimų rizikų teismų sistemoje identifikavimą, visokius būsimus pasitarimus, kad būtų galima išsiaiškinti priežastis, kodėl aštuoni teisėjai galimai kyšininkavo, nors kiekvienam aišku, kodėl teismuose klesti korupcija. Priežastis viena: teisėjų nepriklausomumo sutapatinimas su teisėjų savivale. Kai teisėjai gali ką sumanę rašyti nuosprendžiuose ir sprendimuose, ir niekas net negali pareikalauti, kad teisėjas paaiškintų, kodėl jis taip parašė (žr. Teismų įstatymo 3 str., kuriame nustatyta: „niekas neturi reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“), esant tokiai tvarkai net sąžiningiausiems gali pritrūkti valios atsisakyti pagundų. Kol nebus pareikalauta teisėjų atsakomybės už jų atliekamą darbą, tol korupcija teismuose klestėjo ir klestės. Nieko nepadės joks bylų skirstymo mechanizmo ar teisėjų atrankos proceso tobulinimas.
Susiję:
Veidmainystei ir melui ribų nėra (II dalis)
Veidmainystei ir melui ribų nėra (I dalis)