Liepos 23 d., Europos Sąjungos Taryba Briuselyje planuoja priimti galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, paskelbti nebeatšaukiamą litų keitimo į euro kursą. Ta proga Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius š.m. liepos 22 d. interviu LRT radijui paskelbė, kad:
- euro įvedimas reiškia, kad Lietuva grįžta į Vakarus;
- euro įvedimas po šio sprendimo bus nebeatšaukiamas.
Pirmasis klausimas paprastesnis – ministras praplėtė mūsų geopolitines ir geografijos žinias. Mat sužinojome, kad euro neįsivedusios šalys (Didžioji Britanija, Danija, Norvegija, Vengrija, Lenkija, Švedija ir kitos, taip pat ir Lietuva) nėra taip vadinamo Vakarų pasaulio dalis.
Antrasis klausimas – sudėtingesnis. Norėtųsi aiškumo, ar ministras sąmoningai dar kartą mums visiems meluoja, ar jis ir jo patarėjai nėra skaitę Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą dokumentų? Į šį klausimą atsakyti gali tik pats ministras.
Priminsiu, kad būtent po to, kai paskelbiamas lito keitimo į euro kursas, Lietuvos Respublika turi stojimo dokumentuose sutartą teisę atsisakyti įsivesti euro.
Šiandien finansų ministras paaiškino, kad „Šis momentas mums bus labai svarbus einant į euro zoną – tai yra paskutinis štrichas, paskutinis formalus sprendimas... ir tai reikš, kad viskas, euras Lietuvoje jau yra“.
Tačiau kažkodėl, ministro prisipažinimu, jo „...širdis vis tiek virpa.“ Pasak R. Šadžiaus, trečiadienio sprendimas reikš, kad Lietuva užverčia ilgą lito istorijos puslapį: „Litas mūsų istorijoje suvaidino labai sėkmingą vaidmenį, sustabdant hiperinfliaciją ir stabilizuojant šalies ekonomiką. Dėl to mes turime būti dėkingi savo valiutai. Su litu praėjo geriausi mano gyvenimo metai, bet tikiuosi, kad aš ne vienas puikiai suprantu – reikia eiti toliau, pereiti į kitą kokybinį lygį, ir buvimas euro zonoje Lietuvai, Lietuvos ekonomikai, bendruomenei, visuomenei yra kitas egzistencijos lygmuo“.
Kad ministras širdies virpulio neperkeltų mums, mokesčių mokėtojams, siūlau žurnalistams paklausti finansų ministro bent keletą klausimų (į mano pateiktus klausimus ministras turi teisę gerokai ilgiau atsakinėti):
1. Ar Lietuvai jau pranešta, kiek milijardų litų (atsiprašau, euro) pradžiai mūsų respublika mokės į euro stabilizavimo fondą (esu gavęs mūsų finansų ministerijos prielaidas, tačiau svarbesnė būtų euro „savininkų“ nuomonė)?
2. Kodėl šių metų pradžioje sukauptus 1,29 mlrd. Lt Lietuvos Vyriausybė neskyrė pensijų kompensavimui, pažadėtam bibliotekininkų ir kultūros darbuotojų, vidaus reikalų sistemos darbuotojų atlyginimų padidinimui, o nusprendė kaupti euro įvedimui?
3. Ar finansų viceministras Vytautas Galvonas atleistas dėl to, šių metų sausyje viešai pagarsino, jog Vyriausybė sukaupė 1,29 mlrd. Lt, tačiau Briuselis neleidžia jų naudoti pensijų kompensavimui, bibliotekininkų ir kultūros darbuotojų, vidaus reikalų sistemos darbuotojų atlyginimų padidinimui, o reikalauja juos kaupti euro įvedimui?
4. Kuri Lietuvos atsargų, dengiančių išleistus litus 107%, bus atiduota Europos centrinio banko sistemai?
5. Ar Lietuvos Vyriausybė neplanuoja saugoti išimtus litų banknotus?
6. Ar Lietuvos Vyriausybė negalvoja pasinaudoti teise atsisakyti euro įvedimo?
7. Kodėl Lietuvos Vyriausybė nenori referendume paklausti Tautos nuomonės dėl euro įvedimo?